II. Pagrindiniai PPO principai

Santrauka

PPO susitarimai apima platų daugiašalės prekybos sričių spektrą: žemės ūkį, tekstilę, telekomunikacijas, bankininkystę, intelektinę nuosavybę ir daugelį kitų. PPO reguliuoja apie 97 proc. pasaulinės prekybos. Visos valstybės narės siekia pagrindinių PPO tikslų – šalinti kliūtis, trukdančias laisvai plėtoti prekybą ir sukurti efektyviai veikiantį prekybos ginčų sprendimo mechanizmą. PPO vykdo funkcijas, kurios užtikrina laisvesnę prekybą, t.y. įgyvendina prekybinius susitarimus, rengia susitikimus, kurių tikslas yra aptarti prekybos sąlygas, sprendžia prekybinius ginčus, stebi valstybių vykdomą nacionalinę prekybos politiką, bendradarbiauja su kitomis tarptautinėmis organizacijomis bei teikia techninę pagalbą ir konsultuoja besivystančias šalis.

Visos PPO narės prekiauja laikydamosi 38 GATT straipsniuose ir 28 PPO sutartyse išdėstytų prekybos taisyklių, kurios pasaulinę prekybos sistemą daro skaidresnę ir prognozuojamą. Praktikoje nusistovėję ir teisiškai įtvirtinti tokie pagrindiniai PPO veiklos principai:

Didžiausio palankumo statuso arba nediskriminavimo principas. Kiekviena PPO šalis narė turi vienodai palankiai traktuoti kitų narių prekybos partnerius, prekes ir paslaugas, t.y. jei vienai šaliai narei suteikiama ypatinga paslauga ar palankesnės sąlygos, pvz., žemesnė muito norma vienam iš šalies partnerių, tai tokios pat sąlygos turi būti suteikiamos ir visoms kitoms narėms. Šis principas yra prioritetas tiek GATT, tiek GATS ir TRIPS susitarimuose. Didžiausio palankumo statusas netaikomas GATT nuostatas atitinkančioms muitų sąjungoms ir laisvosios prekybos zonoms bei besivystančioms šalims, tačiau tokios išimtys yra sureguliuotos ir taikomos pagal griežtas sąlygas.

Nacionalinio režimo principas. Prekės, patekusios į PPO narės rinką, turi būti traktuojamos ne mažiau palankiai, kaip lygiavertės vietos gamybos prekės ir paslaugos. Minėta sąlyga taikoma ir užsienio bei vidaus paslaugoms, prekių ženklams, autorių teisėms ir patentams.

Nacionalinės rinkos apsaugos principas. Nustatyta, kad dėl importo tarifų ir nacionalinės pramonės vystymosi interesų šalys gali nustatyti apsaugą, kurią realizuotų tik per muitų tarifus, o ne vidaus prekybos politikos priemones, į kurias įeina ir kiekybiniai apribojimai (kvotos), standartai ir kt. PPO narės gali iš dalies nesilaikyti įsipareigojimų pagal GATT siekdamos apsaugoti moralę, visuomenės sveikatą ar žmonių, augalų, gyvūnų gyvybę, apsaugoti patentus, prekių ženklus, autorių teises, saugodamos nacionalinį saugumą, gali įvesti importo ribojimus siekdamos apsaugoti savo mokėjimų balansą, įvesti apsaugos priemones, jei didelės apimties importas padaro žalą ar yra reali jos grėsmė vietiniams gamintojams, 2/3 balsų dauguma sutarties šalys gali šaliai panaikinti tam tikrus valstybės įsipareigojimus pagal GATT (nuo 1955 metų, remiantis atleidimu nuo GATT įsipareigojimų, buvo atleista JAV nacionalinė žemės ūkio politika), leidžiami importo ribojimai žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijai, jei jie yra nacionalinės žemės ūkio politikos dalis.

Stabilios ir laisvos prekybos principas užtikrina, kad šalys narės taiko suderintus ir vienodus prekybos tarifus. Tarifai mažinami daugiašalių derybų metu ir negali būti padidinti. Stabilumas ir prekybos numatomumas skatina prekybą, darbo vietų kūrimą, konkurencingumą. Prekybos barjerų mažinimas yra viena iš akivaizdžiausių laisvos prekybos priemonių. Tokie barjerai apima muito mokesčius arba tarifus, tokius matus kaip importo draudimai ir kvotos.

Sąžiningos konkurencijos principas. Konkurencija pasaulinėje rinkoje turi vykti pagal sąžiningus, valstybių suderintus principus. Šis principas susijęs su subsidijų ir antidempingo priemonių naudojimu. Būtinumą reguliuoti daugiašalę prekybą lemia tai, kad gamybos subsidijavimas ir privilegijų suteikimas eksportuojamai produkcijai sukelia konkurencinę kovą pasaulinėje rinkoje. Tokių priemonių nustatymas vienoje šalyje iššaukia atsakomąją reakciją iš kitų šalių, kurios, jų manymu, patiria nuostolius. Tai priveda prie abipusio kaltinimo nesąžininga konkurencija, kompensacinių priemonių įvedimo. Todėl PPO siekia neleisti įvesti „karinių subsidijų“ ir kompensacinių priemonių naudojimo protekcionistiniais tikslais.

Bendras kiekybinio importo ribojimo draudimas. Tokie ribojimai dažnai pasireiškia prekyboje žemės ūkio produktais, tekstile, plienu ir kai kuriomis kitomis prekėmis. Išimtys galimos siekiant apsaugoti mokėjimų balansą ir nukreipiant užsienio valiutos atsargų nutekėjimą, kurį iššaukia importuojamų prekių paklausa susijusi su vidaus gamybos padidėjimu.

Galimų veiksmų esant ypatingiems atvejams principas. Kiekvienu atveju yra numatomos išimtys ir priėmimas „apsauginių taisyklių“. „Išimtys“ reiškia galimybę atšaukti konkrečią taisyklę, nustatytą PPO, jei tai paremta ekonominėmis ar prekybinėmis aplinkybėmis. „Apsauginės taisyklės“ numato galimybę nustatyti importui apribojimus ar laikinus tarifinių nuolaidų prekybiniuose santykiuose panaikinimus, kuriuos sąlygoja didėjantys importo kiekiai, sukeliantys ar galintys sukelti nuostolius konkuruojantiems nacionaliniams gamintojams.

Regioninių prekybinių susitarimų principas numato, kad grupė šalių gali susitarti panaikinti arba sumažinti tarpusavio santykių barjerus. Tai leidžiama kaip didžiausio palankumo statuso principo išimtis esant tam tikroms sąlygoms ir laikantis nustatytų elgesio kriterijų. Numatoma, kad regioninės prekybininkų grupės gali būti laikomos muitų sąjunga ar laisvoji prekybos zona. Tokiais atvejais muitai ir kiti prekybos barjerai tarp šalių, priklausančių tokiai grupei, turi būti panaikinti.

Nuo 1964 m. GATT besivystančioms šalims nustatė įvairias taisykles, kurios skiriasi nuo bendrų GATT prekybos principų. 1964 m. Ženevoje Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja sušaukė Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferenciją (UNCTAD). Be išsivysčiusių šalių konferencijoje buvo atstovaujama ir 77 besivystančioms šalims, o pavadinimas „Grupė 77“ išlieka ir dabar, nors besivystančių šalių padaugėjo.

Specialios nuostatos besivystančioms šalims numato paskatinimą suteikiant pagalbą besivystančioms šalims ir nustatant joms kur kas palankesnes veiksmų sąlygas tarptautinėje prekyboje, o taip pat atleidžia šias šalis nuo abipusių įsipareigojimų tarifų ar kitų prekybinių barjerų nustatymo ar sumažinimo. Tokijo raundo metu buvo priimta Bendroji preferencijų sistema, kuri nustatė prekybinius režimus besivystančioms šalims.

Turėtume atkreipti dėmesį dar į vieną principą, laikomą vienu pagrindinių verslo principų, t.y. principą „laikas – pinigai“. Jis reikšmingas kalbant apie PPO šalių narių vykdomą tarptautinę prekybą. Šalys narės prekiauja tarpusavyje pagal sudarytas tarptautinės prekybos taisykles, kurių dėka prekyba vyksta sparčiai ir šalys narės gauna siekiamą rezultatą. Vykstant pirkimo pardavimo procesui abi šalys suinteresuotos kuo greičiau ir palankesnėmis sąlygomis bei mažiausiomis sąnaudomis gauti prekę (paslaugą). PPO veikla yra nukreipta į šį procesą ir yra skirta kiek įmanoma geriau jį sureguliuoti. Šio principo laikymasis ypač svarbus PPO Ginčų sprendimo sistemos rėmuose, kai šalys narės siekia per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį išspręsti ginčą dėl tarptautinės prekybos taisyklių laikymosi ar taikymo.

NEDISKRIMINAVIMO principas yra vienas iš pagrindinių PPO prekybos principų, kartu su kitais principais užtikrinantis paprastesnę, numatomą ir skaidresnę prekybą, kas veda link prekybos palengvinimo, darbo vietų kūrimo, geresnių prekių ir paslaugų vartotojams pateikimo ir vieno pagrindinių verslo principo „laikas-pinigai“ užtikrinimo. Be to, yra būtinas tinkamas ir aiškus teisinis pagrindas PPO veiklai organizuoti, o apibendrinus aptartus aspektus matyti, kad PPO veiklos principai ir pagal juos veikiančios PPO teisės normos yra veiksnys, skatinantis tarptautinės prekybos vystymąsi ir liberalizavimą.

MFN paskirtis
 Prekybos liberalizavimas (santykinio pranašumo dėsnis)
 PPO tikslai
 pripažindamos, kad jų prekybos ir ekonomikos ryšiai turėtų būti plėtojami siekiant kelti pragyvenimo lygį, užtikrinti visišką užimtumą ir nuolatinį realių pajamų bei mokiosios paklausos didėjimą, taip pat plėtoti prekių ir paslaugų gamybą bei plėsti jų prekybą, optimaliai naudojant pasaulio išteklius siekiant išsaugoti ir išlaikyti aplinką, laikytis tolygaus plėtojimo principo ir aktyviau taikyti tam skirtas priemones taip, kad jos atitiktų skirtingo ekonominio lygio šalių atitinkamus poreikius ir interesus,

Pliusai
• Pašalina visas dirbtines kliūtis laisvai prekybai;
• Padeda įsitikinti, kad valstybė PPO narė turi galimybę įsigyti prekes geriausiomis siūlomomis sąlygomis;
• Išsaugo egzistuojančią lengvatų ir nuolaidų sistemą, drausdamas diskriminuoti valstybę narę;
• Įneša paprastumo ir pastovumo į tarptautinę prekybos sistemą;
• Yra suverenumo principo išraiška;
• Mažina konfliktų tikimybę tarp valstybių narių.

Minusai
• „Free rider“ problema;
• Siekia sukurti visų valstybių narių lygybę, neatsižvelgiant į valstybių narių skirtumus.

Bylų analizė

Taikymo sfera
• Spain-unroasted coffee (GATT Panel report)
• US-non rubber footwear II (GATT Panel report, para 6.8)
• Belgium-family allowances (GATT Panel report)
• EC-Bananas (Panel report, para 7.220-7.223, 7.235-7.241)
• Canada-Autos (AB Report, para 64-86)

De facto diskriminacija
• Canada-Autos (AB Report, para 64-86)
• Produktų panašumas
• unroasted coffee (GATT Panel report)
• Japan – dimension lumber (GATT Panel report, para 5.1-6.1)

Besąlygiškumas
• Belgium – family allowances (GATT Panel report)
• Canada – Autos (Panel report, para 10.18-10.30)
• EC – Tariff Preferences (Panel report, para 7.55 – 7.60)

 De jure diskriminacija: diskiminacinės priemonės, kurios aiškiai yra (mažiau) palankesnės atitinkamiems produktams priklausomai nuo pastarųjų kilmės (origin-based measures). Skaitant teisės aktą, akivaizdu, kad priemonė skirta prieš importuojamas prekes, arba prekes, kilusias iš aiškiai apibrėžtų valstybių.

 De facto discrimination: diskriminacija: paslėtptos diskiminacinės priemonės, kurios prima facie gali atrodyti vienodai taikomos visoms prekėms, tačiau šių priemonių taikymo kontekste, faktinės aplinkybės parodo, kad jos skirtos diskriminuoti prieš atitinkamas prekes.

Principo taikymo esmė
3 pakopų testas:
 Ar VN taikoma priemonė patenka į principo taikymo sferą?
 Ar lyginami produktai yra panašūs?
 Ar tapatus pranašumas suteikiamas iš karto ir besąlygiškai?

Panašumas ‘likeness’
 Kokie produktai panašūs?
 Ar panašūs produktai turi panašias ar vienodas savybes?
 Kurias savybes reikia lyginti?
 Ar pagaminimo metodas gali pateisinti skirtingo režimo taikymą panašioms prekėms?
 Kokie yra „panašumo“ aiškinimo kriterijai?

“… besąlygiškai…”
 Pagal MFN principą, visos PPO narės privalo yra iš karto ir besąlygiškai” suteikti tapačias sąlygas tokiai pačiai prekei [like product], kilusiai iš visų kitų Susitariančiųjų Šalių teritorijų arba skirtai joms
 Besąlygiškai reiškia
 Bet koks suteiktas pranašumas negali būti sąlygotas kompensacijos išmokėjimu?
 Ar
 Negali būti keliamos jokios sąlygos tapačiam pranašumui gauti?

Lietuva

Narystė PPO reiškia, kad Lietuva naudosis didžiausio palankumo šalies statusu (angl. MFN) ir nacionaliniu režimu (nediskriminavimo principu) prekiaudama su kitomis PPO narėmis, netaikys kiekybinių prekybos apribojimų, įšaldys importo muitų lygius ir vidaus paramos žemės ūkiui lygį, nebesubsidijuos žemės ūkio produktų eksporto. Lietuvos derybininkams pastaruosius punktus suderinti su kai kuriomis PPO narėmis buvo sunkiausia. Stojimo į PPO procesas jau suteikė naudos šalies ekonomikai, paskatindamas Lietuvos institucijas panaikinti priemones, ribojančias prekybą ir diskriminuojančias iš užsienio įvežamus produktus. Buvo panaikintos minimalios importo kainos, suvienodinti žyminiai mokesčiai už licencijas importuoti ir užsiiminėti didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei naftos produktais, panaikintas abipusiškumo principas teikiant kai kurias, pavyzdžiui, draudimo paslaugas, panaikintos vietos įmonėms teiktos lengvatos atleidžiant jas nuo akcizo mokesčio. Pradėjus taikyti nediskriminavimo principą Lietuvoje, pradėta stabilizuoti ekonominę aplinką ir padidintas ekonominės politikos skaidrumas. Narystė PPO turėtų padėti greičiau sukurti stabilią ir atvirą verslo aplinką, kadangi derybų metu Lietuvos institucijos įsipareigoja įšaldyti ir vėliau mažinti muitų apsaugos lygį ir vidaus paramą. Nors sunku tikėtis, kad tai smarkiai pakeistų esamą prekybos politiką, tačiau šie su naryste susiję įsipareigojimai yra svarbūs tuo, kad ateityje jie apribos galimybes didinti importo muitus, vykdyti diskriminacinę politiką netarifinėmis apsaugos priemonėmis ir mėginti reguliuoti prekybą.

Šaltiniai: