Apeliacijos procedūra Pasaulio Prekybos Organizacijos ginčų sprendimo procese

Daujotas, R. Apeliacijos procedūra Pasaulio Prekybos Organizacijos ginčų sprendimo procese. Teisė. 2013, Nr. 89, p. 159-175

ĮVADAS

Prie Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) sutarties kaip priedas esantis Susitarimas dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos [1] (angl. Dispute Settlement Understanding, sutr. DSU) (toliau tekste – DSU) 17.1 straipsnyje įtvirtina galimybę įsteigti Apeliacinį komitetą, kuris apeliacine instancija peržiūri Kolegijų (pirmoji instancija) ataskaitas. Kolegijos sudaromos DSU 2 straipsnio pagrindu, kuris nurodo, jog teisę sudaryti Kolegijas, tvirtinti Kolegijų bei Apeliacinio komiteto ataskaitas, prižiūrėti Kolegijų sprendimų bei rekomendacijų įgyvendinimą ir leisti sustabdyti nuolaidų ir kitų įsipareigojimų taikymą priskiriama PPO struktūrinei daliai – prie PPO Generalinės tarybos veikiančiai Ginčų sprendimo tarybai (angl. Dispute Settlement Body, toliau straipsnyje – DSB).

Priešingai nei Kolegijos, Apeliacinis komitetas yra nuolatinis įgaliotasis tarptautinis tribunolas (DSU 17 str. 1 d.). Apeliacinio komiteto svarba pasižymi tuo, kad dėl beveik 70% visų Kolegijos ataskaitų yra pateikiamos apeliacijos. Tačiau tai savaime nereiškia, jog Kolegijų sprendimų kokybė yra prasta. Didelis apeliacijų skaičius reiškia tai, kad apeliaciją pateikusiai šaliai apskųsti nepalankią Kolegijos ataskaitą gali būti finansiškai naudinga, nes tai leidžia pralaimėjusiai šaliai pratęsti terminą, per kurį ji privalo įvykdyti Kolegijos ataskaitoje nurodytus reikalavimus [6, p. 262], pvz. pakeisti tam tikrą nacionaliniais aktais nustatytą reguliavimą, kuris, remiantis Kolegijos priimta ataskaita, yra nesuderinamas su PPO sutarčių nuostatomis.

Įžangoje, galima paminėti, kad Apeliacinis komitetas tapo viena iš svarbiausių ginčų sprendimų institucijų tarptautinės prekybos sferoje, kadangi PPO valstybės narės, tarp jų ir Lietuvos Respublika[i], yra besąlygiškai įsipareigojusios laikytis Apeliacinio komiteto ataskaitų, o šios ataskaitos, netiesiogiai, privalo būti atitinkamai pritaikytos valstybių narių įstatymuose. Pastaroji aplinkybė paaiškinama tuo, kad PPO valstybės narės privalo priimti pataisas ar anuliuoti nacionalinius aktus, jei jie neatitinka PPO normų[ii]. Todėl galima teigti, kad Apeliacinis komitetas gali tiesiogiai įtakoti PPO valstybių narių įstatyminę bazę ir, pagal galios balansą, bei atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės kontekstą, Apeliacinis komitetas gali būti prilygintas Europos Komisijai.

Atsižvelgiant į Apeliacinio komiteto įtaką ir svarbą PPO teisinei sistemai ir PPO valstybių narių teisinei sistemai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos teisinei sistemai, šio straipsnio tikslas – apibendrinti pagrindines PPO Apeliacinio komiteto funkcijas, apeliacijos procedūrą ir žinotiną praktiką[iii]. Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas ir probleminiams aspektams, iškylantiems PPO apeliacinio proceso praktikoje, t.y. Apeliacinio komiteto ataskaitų precedentinis efektas, amicus curiaeišvados, besivystančių šalių teisės ir kt. Šio tyrimo objektas – tai DSU nustatytas apeliacijos procedūros reguliavimas bei Kolegijų ir Apeliacinio komiteto ataskaitos.

Siekiant šio tyrimo tikslo, pasitelkiami loginis, analizės, lyginamasis tyrimo metodai.

1. APELIACINIS KOMITETAS IR APELIACIJOS PROCEDŪRA

1.1. Apeliacinio komiteto funkcijos

Kaip nurodyta DSU 3.2 straipsnyje, PPO ginčų sprendimo mechanizmas atlieka valstybių narių teisių ir įsipareigojimų užtikrinimo funkciją, o šis užtikrinimas pasireiškia taikant numatytąsias sutartis, ir aiškinant šių sutarčių nustatytą reguliavimą, remiantis įprastomis viešosios tarptautinės teisės[iv] interpretavimo taisyklėmis. Tačiau galima teigti, kad panašios funkcijos yra suteiktos ir PPO Ministrų konferencijai bei Generalinei tarybai, kurios turi „išimtinę teisę“ tvirtinti PPO sutarčių interpretavimą bei aiškinimą. Pavyzdžiui, PPO sutarties IX:2 straipsnis nurodo:

 

“Ministrų Konferencija ir Generalinė Taryba turi išimtinę teisę tvirtinti šios Sutarties ir daugiašalių prekybos sutarčių aiškinimus. Daugiašalės prekybos sutarties, nurodytos 1 priede, aiškinimo atveju jos naudojasi tokia savo teise atsižvelgdamos į Tarybos, kuri prižiūri tos Sutarties veikimą, rekomendacijas. Sprendimas tvirtinti aiškinimą turi būti priimamas trijų ketvirčių valstybių narių balsų dauguma. Šis punktas neturi būti taikomas taip, kad nepažeistų X straipsnio nuostatų dėl pataisų.”

 

Tačiau, būtina pažymėti, kad Apeliacinio komiteto veiklos sritis apsiriboja tik apeliacijos procesu, t.y. Kolegijos ataskaitose taikomų PPO sutarčių teisino interpretavimo peržiūra (DSU 17 straipsnis). Apeliacinis komitetas daugelyje savo ataskaitų teigė[v], kad neperžiūrės jokių faktinių duomenų, kadangi šios institucijos vertinimas apsiriboja iškilusių teisinių problemų vertinimu, t.y. problemų susijusių su PPO teisės taikymu peržiūra.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Apeliacinis komitetas svarstys tik teisės taikymo klausimus kurie buvo nagrinėti, interpretuoti ir jų pagrindų darytos išvados Kolegijos ataskaitoje. Kita vertus, PPO Ministrų konferencija ir Generalinė taryba turi išimtinę teisę interpretuoti visą PPO sutartį. Todėl teigtina, kad Ministrų konferencijos ir Generalinės tarybos funkcijos, lyginant su Apeliacinio komiteto funkcijomis, yra daugiau bendrinės. Šias funkcijas reikia suprasti kaip galimybę pritaikyti „autoritarines“ interpretacijas, kurios yra bendrai galiojančios visoms PPO valstybėms narėms, o Kolegijos ir Apeliacinio komiteto interpretacijos yra taikomos tik ginčo šalims ir specifinei ginčo problemai spręsti [13, 4 p.].

1.2. Apeliacijų priimtinumas

Praktikoje, pagrindiniai apeliacijos pagrindai gali būti skirstomi į šiuos: 1) Kolegijos ar jos narių šališkumas, 2) Ginčo šalių pateiktų argumentų nevertinimas ar nepilnas vertinimas, 3) Kolegijos ataskaita pagrįsta tik ekspertų išvadomis, 4) Kolegija neteisingai pritaikė tam tikras PPO nuostatas.

Pirmiausia, kalbant apie kaltinimą šališkumu, reikia paminėti, kad DSU 8 straipsnis pateikia keletą nuostatų, kurios užtikrina Kolegijos narių neutralumą ir nešališkumą:

<…> Kolegijos nariai turėtų būti parinkti taip, kad būtų užtikrinta jų nepriklausomybė, pakankamai įvairi kvalifikacija ir plataus spektro patirtis <…> Šalių narių piliečiai, kurių vyriausybės yra ginčo šalys arba trečiosios šalys, kaip apibrėžta 10 straipsnio 2 dalyje, nedirba su tuo ginču susijusioje kolegijoje, nebent ginčo šalys susitartų kitaip <..>“

Galima pastebėti, DSU 8 straipsnis konkrečiai nurodo, jog PPO šalys narės, kurios yra ginčo šalys arba trečiosios šalys, negali paskirti savo pilietybės atstovų Kolegijoje, tačiau yra paliekama susitarimo laisvė. Pavyzdžiui, ginče tarp JAV ir Europos Bendrijų „Zeroing“ byloje [45] šalys sutarė, kad į Kolegija įtrauks JAV piliečius ir Vokietijos piliečius.

Be kita ko, komentuojant šį straipsnį nekartą buvo išreikšta nuomonė, jog DSU 8 straipsnio nuostatos yra per griežtos ir kliudo paskirti kvalifikuotus asmenis su būtinais įgūdžiais. Kaip teigia praktikai:

„Nuo DSU priėmimo, trečiosios šalys, dažniausiai Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Bendrijos (EB), reguliariai įsitraukdavo į konfliktus kuriuose jos iš pradžių nebuvo pateikusios savo paraiškų ar buvo atsakovės šalys. Tada, kada EB yra ginčo šalis arba trečioji šalis, visi EB valstybių piliečiai yra diskvalifikuojami. Rezultatas yra tas, kad amerikiečių ir europiečių piliečiams nėra leidžiama dalyvauti kaip diskusijų dalyviams daugumoje ginčų, nors šios šalys narės turi didžiulius kvalifikuotų individų išteklius su tinkamomis kvalifikacijomis“ [3]

Taip pat paminėtina, jog yra buvę keletas atvejų kada ginčo šalys suabejojo ne tik Kolegijos narių nešališkumu, bet ir šių narių kompetencija. Tačiau, paprastai Kolegijos sprendimai remtis ar nesiremti tam tikrais šalių pateiktais įrodymais nėra pakankamas pagrindas teigti, kad Kolegija buvo šališka ar nekompetentinga. Pavyzdžiui, byloje EC – Iron Tube or Pipe Fittings from Brazil [27] Apeliacinis komitetas nepritarė ginčo šalies Brazilijos kaltinimams paremtiems tuo, jog Kolegija pasirinko neteisingą argumentaciją, kuri buvo išskirtinai paremta bylos daiktiniu įrodymu (kurį per tyrimą pateikė Europos Bendrijos). Apeliacinis komitetas pareiškė, kad remiantis standartinėmis bylos peržiūrėjimo nuostatomis, tokių apeliacijos argumentų nepakanka norint peržiūrėti Kolegijos sprendimą, nes yra reikalingos „įtikinamesnės priežastys“.

Kaip jau buvo minėta, apeliaciją pateikusios šalys taip pat dažnai teigia, kad Kolegija ignoravo ginčo šalies pateiktus įrodymus ir rėmėsi tik ekspertų ataskaitomis. Šiame kontekste būtina paminėti, kad DSU 11 straipsnis[vi] reikalauja Kolegijos narių įvykdyti objektyvų šiai institucijai pateiktų faktų įvertinimą. Todėl, Kolegijos pateiktos išvados privalo atitikti taip pat ir DSU 11 straipsnio reikalavimus. Taigi, patikrinimas ar Kolegijos išvados buvo objektyvios taip gali būti pateiktas Apeliacinio komiteto peržiūrai [6, p. 264]. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į EC – Hormones [28] bylą, kurioje buvo teigiama:

„Ar Kolegija įvykdė ar neįvykdė objektyvų jai pateiktų duomenų įvertinimą remiantis DSU 11 straipsnio reikalavimais, taip pat yra teisinis klausimas, kuris, jeigu pateiktas Apeliaciniam komitetui, priklauso Apeliacinio komiteto svarstytinų klausimų spektrui.“

Svarbu pažymėti, kad apeliaciją pateikusi šalis, kuri teigia, jog Kolegija neįvykdė objektyvaus duomenų tyrimo, tokį teiginį turi argumentuoti remdamasi DSU 11 straipsnio reikalavimais. Pavyzdžiui, tokia problema buvo iškilusi Apeliacinio komiteto byloje Japan – Apples [36, p. 125]:

„Iš tikrųjų, mes pateiktoje apeliacijos paraiškoje nerandame jokios sąsajos su DSU 11 straipsniu ar ten pateiktu „objektyvaus įvertinimo“ standartu <…> Darome išvadą, kad apeliacijos paraiška dėl nepasitikėjimo Kolegija remiantis DSU 11 straipsniu negali būti „priimta kaip pagrįsta“, kadangi vien tik nepasitikėjimo reiškimo dėl Kolegijos atliktos PPO sutarties esminių nuostatų analizės nepakanka. Tiksliau tariant, apeliacijos paraiška remiantis DSU 11 straipsniu sudaro „atskirą teisinės klaidos kaltinimą“ (angl. „separate ‘allegation of error’”), kuris turi būti įtrauktas į apeliacijos paraišką.”

Tinkamas apeliacijos paraiškos formulavimas taip pat buvo nagrinėtas ir USA – Countervailing Measures from the EC [40] byloje:

„Yra privalu išlaikyti balansą tarp šalių teisės pasinaudoti teise į apeliaciją efektyviai ir prasmingai, bei institucijų prieš kurias pateikta apeliacija teisės būti informuotomis apie apeliacijos pagrindus per apeliacijos paraišką, kad jos galėtų efektyviai pasinaudoti savo teise į gynybą. <…> jeigu apeliacijos teikėjai ketina ginčijamą klausimą kvestionuoti apeliacijos būdu, jie turi pateikti jį apeliacijos paraiškoje tokiu būdu, kuris įgalins institucijas prieš kurias pateikta apeliacija, jį atskirti ir suprasti nuo kokių argumentų jos turi gintis“

Taigi, kaip galima pastebėti, Apeliacijos proceso praktikoje dažnai susiduriama su problema, kada apeliacijos teikėjas pats neaiškiai argumentuoja, jog Kolegijos išvados buvo pasiektos neatlikus objektyvios analizės (DSU 11 straipsnis). Todėl nesant tiesioginės nuorodos į šį straipsnį, vienintelis argumentas, kuris bus analizuojamas Apeliaciniame komitete – tai ar Kolegija teisingai pritaikė tam tikras PPO nuostatas.

Kitas dažnai praktikoje pasitaikantis apeliacijos pagrindas – nesugebėjimas įvertinti kai kurių ginčo šalių pateiktų argumentų. Jau buvo paminėta, kad remiantis DSU 17.6 straipsniu apeliacinė peržiūra apsiriboja tik apeliacijos paraiškų ribomis, kuriose ginčijamos problemos yra susijusios su įstatymais, kuriais buvo remtasi Kolegijos ataskaitoje ir jos pateiktose teisinėse interpretacijose. Byloje EC – Hormones [28] Apeliacinis komitetas nurodė, kad Kolegijos pateiktos faktinės išvados, priešingai nei teisinės interpretacijos ar teisinės išvados, iš principo, nėra svarstomos Apeliacinio komiteto. Be to, Apeliacinis komitetas pareiškė, kad „patikimumo ir svarbos priskyrimas tam tikram įrodymui yra faktinių išvadų tyrimo proceso dalis ir, iš principo, yra paliktas Kolegijos, kaip faktų tyrėjos, nuožiūrai“ [vii]

Apeliacinis komitetas Korea – Taxes on Alcoholic Beverages [38] byloje pateikė panašų išaiškinimą:

„Pateiktų įrodymų tyrimas ir svarbos jiems suteikimas, kuriuos atliko Kolegija, iš principo, patenka į Kolegijos, kaip faktų tyrėjos, savarankiškos nuožiūros spektrą ir, atitinkamai, yra už Apeliacinio komiteto peržiūros spektro ribų. <…> Mes neturime teisės abejoti tokių Kolegijos vykdomų tyrimų įrodomąja verte ar, jei jų yra, tariamomis tų tyrimų trūkumų pasekmėmis. Todėl, tokiais atvejais kaip rinkos tyrimai, mes negalime peržiūrėti reliatyvios įrodymams priskirtos vertės.“

Kita vertus, jau minėtoje EC- Hormones [28] byloje buvo taip pat nurodyta, kad pateikto fakto ar faktų eilės tęstinumas ar ne tęstinumas remiantis parengtais sutarties nuostatais yra teisinės charakterizacijos probleminis klausimas – tai teisinis ir svarstytinas klausimas.

Taigi, galima prieiti išvados, jog bendra taisyklė yra ta, kad Apeliacinis komitetas iš naujo netiria faktinių aplinkybių, tačiau, jeigu šalys pareiškia, kad Kolegija suklydo pritaikydama PPO sutarties nuostatas Kolegijai pateiktų faktų atžvilgiu, tokia paraiška yra laikoma teisiniu klausimu ir būtų priimtina bei Apeliacinio komiteto išnagrinėta.

1.3. Apeliacinio komiteto peržiūros ribos

Analizuojant Apeliacinio komiteto peržiūros lygmenį ar ribas, Apeliacinio komiteto veiklos praktika rodo, kad paprastai galimi du scenarijai. Pirma, Apeliacinis komitetas gali būti paprašytas išspręsti klausimą, kurio neišsprendė Kolegija. Antra, Apeliacinis komitetas gali būti paprašytas pateikti naujas bylos faktų teisines interpretacijas [12, p. 933].

Pirmuoju atveju, Apeliacinio komiteto praktika yra gana prieštaringa. Buvo pateikta nemažai ataskaitų, panašių į Canada – Aircraft [24][viii] bylą, kurioje Apeliacinis komitetas pareiškė:

„norint analizuoti naują argumentą, mes turėtume prašyti, gauti ir peržiūrėti naujus faktus, kurie nebuvo pateikti Kolegijai ir nebuvo jos svarstyti. Mūsų požiūriu, DSU 17.6 straipsnis mums akivaizdžiai užkerta kelią vykdyti bet kurią tokią veiklą.“

 

Panašus samprotavimas buvo pritaikytas ir US – Foreign Sales Corporation [49] byloje:

„Mūsų požiūriu, iškeltų esminių problemų tyrimas <…> viršytų mūsų įgaliojimus remiantis DSU 17.6 straipsniu, ir būtų už apeliacijos spektro ribų, kadangi šis argumentas neapima nei sutarties, kuria remiasi Kolegijos ataskaita problematikos, nei Kolegijos pateiktų teisinių interpretacijų. Kolegijos paprasčiausiai nebuvo prašyta ištirti teisinės problemos kylančios iš naujo Jungtinių Amerikos Valstijų argumento. Be to, mums pateiktas naujas argumentas pareikalautų mūsų naudoti gerokai kitokią teisinių problemų analizę nei tą, kurią naudojo Kolegija, bei pareikalautų įrodymų pagrindžiančių tokius naujus faktus“.

Tačiau praktikoje buvo ir atvejų kada Apeliacinis komitetas nusprendė ištirti teisinę problemą, kuri nebuvo nagrinėta Kolegijoje. Pavyzdžiui, EC – Poultry [30] byloje Apeliacinis komitetas pareiškė, jog „esame įsigilinę į DSU 17 straipsnio nuostatas, kurios apibrėžia mūsų jurisdikciją ir mūsų įgaliojimus. Tačiau, kai kuriuose apeliacijose norint pakeisti Kolegijos išvadą dėl teisinės problemos, mums gali prireikti analizuoti ir teisinę problemą kurios nesprendė Kolegija“. Išreikšdamas tokią poziciją Apeliacinis komitetas nurodė ir analogišku argumentu patemtas kitas Apeliacinio komiteto ataskaitas[ix].

Nors šios, dvi pozicijas išreiškiančios, Apeliacinio komiteto ataskaitos gali pasirodyti prieštaringos, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Kolegijos savo ataskaitose dažnai palieka tam tikras teisines problemas ir šalių iškeltus klausimus neišspręstus sekdamos „teisinės ekonomijos“ principu [8, p. 109]. Todėl Apeliacinis komitetas į tai atsižvelgia ir gali nuspręsti užbaigti teisinę analizę[x] kurios neužbaigė Kolegija. Apeliaciniam komitetui taip pat gali prireikti faktinio pagrindo ir loginio tęstinumo priimant savo ataskaitą[xi]. Todėl teigtina, kad Apeliacinio komiteto tyrimo ribos turi būti nustatytos kiekvienu atveju atskirai. Pastaroji aplinkybė gali būti paaiškinama ir tuo, kad Kolegijose sprendžiami ginčai dažnai yra labai sudėtingi, todėl norint efektyviai išnaudoti PPO Ginčų Sprendimo Tarybą, darbo kiekis padalinamas tarp Kolegijos ir Apeliacinio komiteto.[xii]

Kaip ir buvo minėta aukščiau, antruoju atveju, Apeliacinis komitetas gali pritaikyti naują teisinę bylos faktų interpretaciją ir šis atvejis, palyginus su antruoju, yra mažiausiai prieštaringas. Apeliacinis komitetas ėmėsi tokios procedūros kelete ginčų[xiii]. Pavyzdžiui, US – Lamb [46] byloje Apeliacinis komitetas konstatavo, kad Kolegija „nesugebėjo kritiškai įvertinti ar [bylos šalis] iš tikrųjų pateikė pagrįstą ir adekvatų paaiškinimą, dėl faktų įtakos jos ataskaitai“. Todėl galima teigti, kad antrasis scenarijus yra, iš esmės, Apeliacinio komiteto pagrindinės funkcijos atspindys – teisinių klausimų peržiūra.

Šioje dalyje analizuoti klausimai pateikia ir kitą susijusį klausimą – ar Apeliacinis komitetas turi teisę užbaigti teisinę analizę. Šis klausimas analizuojamas toliau.

1.4. Teisinės analizės užbaigimas

Kaip jau buvo minėta, Apeliacinio komiteto įgaliojimai yra riboti, nes Apeliacinis komitetas atlieka tik Kolegijos teisinių duomenų ir išvadų peržiūrą. Nors būta atvejų kada Apeliacinis komitetas užbaigė Kolegijos ne iki galo atliktą teisinę analizę[xiv]. Tačiau jis tai gali daryti tik „jeigu Kolegijos ataskaitoje yra pakankamas pagrindas tai daryti“ [23, p. 469]. Todėl šiame kontekste galima prisiminti jau minėtą Canada – Aircraft [24] išaiškinimą kuriame Apeliacinis komitetas teigė, jog turėtų prašyti, gauti ir peržiūrėti naujus faktus, kurie nebuvo pateikti Kolegijai ir nebuvo jos svarstyti, o tai savo ruožtu prieštarautų DSU 17.6 straipsnyje nustatytam reguliavimui.

Todėl, teigtina, kad Apeliacinis komitetas negali užbaigti teisinės analizės, jeigu nėra adekvačių faktinių duomenų, kuriais remiantis Apeliacinis komitetas galėtų įvykdyti ir paremti tokios teisinės analizės užbaigimo. Šiuo atveju paminėtina EC – Selected Customs Matters [32] byla, kurioje Apeliacinis komitetas nurodė, jog Apeliacinis komitetas turi teisę įvykdyti teisinę analizę tik jeigu turi Kolegijos pateiktus pakankamus faktinius duomenis ar neginčytinus faktus, kurie yra nurodyti pačioje Kolegijos ataskaitoje. Todėl Kolegijos ataskaitoje padarytos bendro pobūdžio įžvalgos, kurias pateikia minėtoji institucija, nesuteikia pakankamo pagrindo Apeliaciniam komitetui įvykdyti pilną teisinę analizę[xv]. Todėl teigtina, kad pagrindinė aplinkybė, kuri sąlygos Apeliacinio komiteto teisę užbaigti teisinę analizę, tai Kolegijos ataskaitoje analizuotų faktų pateikimas ir pačios Kolegijos ataskaitos formulavimas.

2. PRECEDENTAS PPO APELIACIJOS PROCESE

PPO bylų gausumas ir teisinės analizės problematika iškelia prielaidą, jog PPO ginčų sprendimo mechanizmui yra reikalinga precedentų sistema, kuri užtikrintų DSB sprendimų pastovumą ir nuspėjamumą. Nors PPO teisės normose nėra nurodoma, kad Apeliacinio komiteto ataskaitos turi precedentinį efektą, nemažai Apeliacinio komiteto ataskaitų nurodo, kad būtent Kolegijų priimtos ataskaitos yra svarbi GATT sistemos dalis ir kuria aktualius PPO teisės normų išaiškinimus taikomus PPO nariams. Todėl Kolegijų išaiškinimais reikia remtis tada, kada šie išaiškinimai gali būti aktualūs tam tikram ginčui.

Tačiau, Apeliacinis komitetas visada teigė, kad Apeliacinio komiteto ataskaitos nėra įpareigojančios [35, p. 107]. Nepaisant to, praktikoje yra bendrai sutariama, jog ankstesni Kolegijos ir Apeliacinio komiteto sprendimai, dėl „stiprios jų įtikinamosios galios“, sudaro „neįpareigojančio precedento“ modelį [9, 15, 10].

Kita vertus, Apeliacinio komiteto ataskaita US – Stainless steel [42] byloje sukėlė daug debatų praktikuojančių teisininkų tarpe [9, 11, p. 2574], kadangi pastarojoje buvo pirmą kartą analizuojama Apeliacinio komiteto ataskaitų precedentinio efekto problematiką. Šioje ataskaitoje, Apeliacinis komitetas rėmėsi Japan – Alcoholic Beverages II [35] bylos ataskaita ir konstatavo, kad „egzistuoja nusistovėjusi praktika, jog Apeliacinio komiteto ataskaitos nėra įpareigojančios, išskyrus tuos atvejus, kada reikalinga išspręsti specifinį šalių ginčą“. Tačiau tai nereiškia, kad Kolegijos gali visiškai nekreipti dėmesio į ankstesnes Apeliacinio komiteto ataskaitas ir šiose ataskaitose pateiktų išvadų ratio decidendi. Be to, Apeliacinis komitetas pareiškė, kad tuo atveju, jeigu Kolegija nesivadovaus anksčiau priimtomis Apeliacinio komiteto ataskaitomis, kuriose yra pateikta svarstomų (aktualių nagrinėjamam ginčui) klausimų teisinė analizė, ji pakenks suprantamos ir nuspėjamos jurisprudencijos vystymuisi bei apsunkins galimybę PPO šalims narėms interpretuoti savo teises ir įsipareigojimus prisiimtus PPO sutartimis. Todėl, Apeliacinis komitetas pabrėžė, jog Kolegijų atsižvelgimas į jau susiklosčiusią PPO teisės taikymo praktiką yra būtinas norint palaikyti tinkamą PPO ginčų sprendimo sistemos funkcionavimą.

Kita vertus, Apeliacinio komiteto argumentacija pateikta jau minėtoje US – Stainless steel [42] byloje palieka ir neatsakytų klausimų dėl precedento veikimo. Pavyzdžiui, PPO teisės normose nėra nuostatų, kuriomis remiantis Apeliacinis komitetas galėtų paremti savo poziciją dėl precedento taikymo. Kai kurie praktikai teigia, kad tokia Apeliacinio komiteto argumentacija pateikta US – Stainless steel [42] byloje turėtų būti traktuojama kaip apsidraudimas, kadangi išvadą, kurios priėjo Apeliacinis komitetas, atspindi idėją, jog Apeliacinis komitetas turi teisę, kada būtina, bei egzistuoja tinkami ir pagrįsti pagrindai, peržiūrėti savo paties sukurtus precedentus, o tai savo ruoštu yra jura novit curia [7, p. 199][xvi]doktrinos atspindys.

Nepaisant to, galima remtis ta pačia US – Stainless steel [42] byloje pateikta Apeliacinio komiteto argumentacija, kurioje teigiama, kad PPO ginčų sprendimo praktika demonstruoja, jog šalys narės aktyviai remiasi ankstesniais Kolegijos ir Apeliacinio komiteto išaiškinimais. Kolegijos ir Apeliacinio komiteto ataskaitos yra dažnai šalių cituojamos, turint tikslą pagrįsti ginčo šalių teisinius argumentus, o Kolegijos ir Apeliacinis komitetas taip pat yra saistomi šių ataskaitų išaiškinimų. Be to, PPO šalys narės kurdamos ar koreguodamos nacionalinius įstatymus ar reguliavimą susisijusį su tarptautine prekyba, atsižvelgia ir į teisines išvadas ir PPO sutarčių interpretacijas, kurios yra pateiktos Kolegijų ir Apeliacinio komiteto ataskaitose [42, p. 160].

Todėl, daroma išvada, kad nepaisant to, jog Apeliacinio komiteto sprendimai nėra formaliai paskelbti kaip įpareigojantysde jure, jų įtaka yra įpareigojanti de facto, ypač atsižvelgiant į šalių teisėtų lūkesčių principo taikymą.

3. AMICUS CURIAE IŠVADOS

Tiek PPO tiek ir pats DSB yra dažnai kritikuojami dėl skaidrumo trūkumo bei dėl nenoro įtraukti visuomenės atstovų tiek į klausimų susijusių su PPO reguliavimo objektu nagrinėjimą, tiek ir į ginčų tarp PPO šalių narių sprendimo procesą. Todėl klausimas kuris dažnai sukelia daug diskusijų PPO ginčų sprendimo praktikoje yra ir amicus curiae[xvii] išvadų priėmimas apeliacijos procese [5, p. 739].

Viena iš pirmųjų bylų, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl amicus curiae išvadų priėmimo, buvo US – Shrimp [43] byla. Šiame ginče Apeliacinis komitetas nusprendė, jog Kolegijos „teisė gauti informaciją“ suteikta remiantis DSU 13 straipsniu, taip pat suteikia Kolegijai ir privilegiją priimti ar atsisakyti priimti bet kokią informaciją ar išvadą, bei teisę naudoti ar nenaudoti tokią gautą informaciją ar išvadą.

Tačiau, pažymėtina, jog amicus curiae išvadas paprastai priima ir Apeliacinis komitetas, t.y. jis turi teisę jas priimti. Apeliacinis komitetas US – Carbon and Steel Products [44] byloje teigė:

„kol mes veikiame neperžengdami DSU nuostatomis ir sutartimis apibrėžtų ribų, tol mes turime juridinę galią nuspręsti ar priimti, ar nepriimti ir svartyti bet kokią informaciją, kuri mūsų nuomone yra tinkama ir naudinga apeliacijos procese <…> Individualūs asmenys ir organizacijos, kurie nėra PPO nariai, neturi jokios juridinės teisės pateikti išvadas ar būti išgirsti Apeliacinio komiteto. Apeliacinis komitetas neturi teisinės pareigos priimti ar svarstyti nepatvirtintų amicus curiae išvadų, kurias pateikia individualūs asmenys ar organizacijos, nesantys PPO nariais. Apeliacinis komitetas turi juridinį įsipareigojimą priimti ir svarstyti tik PPO šalių narių paraiškas, kurios yra valstybės ar trečiosios valstybės tam tikrame ginče.“

Be kita ko, reikalinga pažymėti, jog tam tikra amicus curiae išvada yra priimama jei ji yra paremiama ginčo šalies. Pavyzdžiui, Apeliacinis komitetas US – Shrimp [43] byloje nusprendė nepriimti į bylą nevyriausybinės organizacijos „Žemės teisingumas“ išvados, kadangi šios neparėmė nė viena ginčo šalis. Kita vertus, nevyriausybinės organizacijos „Nacionalinė Laukinės Gyvūnijos Federacija“ išvada buvo svarstoma kaip dalis JAV, kaip ginčo šalies, paraiškos.

Todėl, jeigu remiantis bylos faktais galima teigti, kad apeliacijos teikėjas paremia tam tikrą amicus curiae išvadą, ši gali būti priimta. Tačiau būtina prisiminti, kad ši išvada jokiu būdu neįpareigoja Apeliacinio komiteto. Apeliacinio komiteto ataskaitoje US – Carbon and Steel Products [44] byloje, buvo teigiama, kad DSU nėra jokios normos, kuri nurodytų, jog Apeliacinis komitetas gali priimti ir svarstyti paraiškas, ar amicus curiae išvadas iš kitų šaltinių nei apeliacijos ginčo šalių ar trečiųjų šalių. Kita vertus DSU taip pat nedraudžia priimti ir svarstyti amicus curiae išvadas.

Apeliacinis komitetas EC – Sardines [34] byloje pateikė panašų išaiškinimą, kuriuo konstatavo, kad tik PPO ginčo šalys turi teisę pateikti amicus curiae išvadas, o vadovaudamasis savo nuožiūra, Apeliacinis komitetas nėra įpareigotas priimtiamicus curiae išvadų, ypač jeigu amicus curiae išvada yra pateikta jau toli pažengusioje bylos stadijoje ir trukdytų sąžiningam, greitam ir efektyviam prekybos ginčo išsprendimui.

Taip pat paminėtina, kad Kolegija ir Apeliacinis komitetas gali priimti amicus curiae išvadą, bet nepripažinti jos reikšminga, ir į ją neatsižvelgti priimant galutinę ataskaitą [7, p. 192].

Šiame kontekste reikalinga paminėti EC – Asbestos [31] bylą, kuri svarbi ir atsižvelgiant į jau minėtą kritiką dėl PPO ginčų sprendimo skaidrumo ir visuomenės įtraukimo. Lyginant su US – Carbon and Steel Products [44] ar US – Shrimp [43] ginčais, EC – Asbestos [31] ginčas išsiskiria tuo, kad Apeliacinis komitetas šioje byloje nusprendė pats pakviesti visas susidomėjusias nevyriausybines organizacijas ir neoficialius asmenis pateikti savo požiūrį ir amicus curiae išvadas dėl ginčo dalyko. Šiam tikslui pasiekti Apeliacinis komitetas nustatė papildomą procedūrą:

„Bet kuris asmuo, fizinis ar juridinis, kuris nėra šio ginčo šalis ar trečioji šalis, bei kuris nori pateikti rašytinę amicus curiae išvadą Apeliaciniam komitetui, privalo pateikti prašymą, kad gautų Apeliacinio komiteto leidimą tokios amicus curia išvados pateikimui.“

Tačiau tokia Apeliacinio komiteto pozicija susilaukė nemažai PPO šalių narių kritikos. Šalys narės argumentavo, kad nepaisant to, jog remiantis DSU 17 straipsnio 9 dalimi, Apeliacinis komitetas turi teisę nustatyti atitinkamus ginčo išsprendimui reikalingus procedūrinius veiksmus, tačiau amicus curiae išvadų priėmimas yra fundamentalus procesinis klausimas, kuris keičia PPO tarpvyriausybinį pobūdį ir liečia šalių narių teises ir įsipareigojimus, o pastarieji gali būti nustatomi tik PPO normomis [18, p. 7].

Įdomu, jog po tokios išsakytos kritikos ir išreikšto šalių narių nepasitenkinimo, Apeliacinis komitetas EC – Asbestos [31] byloje galiausiai atmetė visus prašymus pateikti amicus curiae išvadą. Nors oficialiai buvo teigiama, kad nei vienas subjektas nesilaikė Apeliacinio komiteto priimtų procedūrų reikalavimų, tačiau galima nuspėti, jog tikroji pateiktų išvadų atmetimo priežastis buvo agresyvi valstybių narių reakcija.

Nepaisant to, galima teigti, kad pagrindinis ir efektyviausias būdas nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti PPO juridinėse procedūrose yra būtent pateikiant amicus curiae išvadas. Nors amicus curiae išvadų priėmimo PPO ginčų sprendimo procese galimybei yra reiškiama daug nepritarimo ir kritikos, galima teigti, jog amicus curiae išvadų priėmimas suteiktų daugiau skaidrumo ir pasitikėjimo tiek PPO, tiek PPO ginčų sprendimo procesu.

4. TREČIŲJŲ ŠALIŲ DALYVAVIMAS

Kaip ir minėta, PPO ginčų objektas dažnai liečia ne tik tiesiogines ginčo šalis, tačiau ir kitas PPO nares, turi įtaką jų santykiams su trečiosiomis šalimis, jų tarpusavio prekybos santykiams. Trečiųjų šalių, tiesiogiai nedalyvaujančių konkrečiame ginče teisės yra įtvirtintos PPO DSB sistemoje.

Analizuodamas trečiųjų ginčo šalių teises, US – Tax Treatment for Foreign Sales Corporations [50] byloje Apeliacinis komitetas nurodė, kad DSU 10.1 straipsnis nurodo Kolegijoms pilnai atsižvelgti į kitų šalių, ne ginčo dalyvių, interesus, o DSU 10.2 straipsnis reikalauja, kad Kolegijos trečiosioms šalims suteiktų „galimybę būti išgirstoms“. DSU 10.3 straipsnis užtikrina, kad iki galutinės ginčo sprendimo Kolegijoje stadijos, trečiosios šalys galėtų susipažinti su ginčo šalių pateiktomis rašytinėmis paraiškomis.

Kita vertus, US – Anti-Dumping Act Of 1916 [39] byloje buvo nurodyta, kad Kolegija turi teisę savarankiškai nuspręsti ar trečioji šalis gali turėti teisinį suinteresuotumą ginče:

„Kolegijos sprendimas suteikti „papildomas“ dalyvavimo teises ir trečiosioms šalims, yra sprendimas, kuris patenka Kolegijos diskrecijai. Žinoma, ši diskrecija nėra neribojama ar neapibrėžta, nes visada turi būti atsižvelgta į teisingo proceso principus“

Chile – Agricultural products [26] byloje buvo konstatuota, kad trečiosios ginčo šalys neturi teisės pačios reikšti paraiškų. Šioje byloje trečiąja šalimi dalyvavo Argentina, tačiau buvo konstatuota, kad pati Argentinos valstybė turi reikšti savo savarankišką ieškinį ir ji negali naudotis kitomis šalimis norėdama, kad šios šalys pareikštų ieškinį vietoj Argentinos.

Šiame kontekste yra svarbu pažymėti, kad analogiškos trečiųjų šalių teisės ir ribojimai taikomi apeliacijos procese [14, p. 206]. Tačiau apeliacijos procese, trečiosios šalys kurios dalyvavo trečiųjų šalių teisėmis Kolegijos proceso eigoje, taip pat turi teisę pateikti paraiškas ir apeliacijos procese (per 21 dieną nuo apeliacinio skundo padavimo datos). Taigi, trečioji šalis turi teisę dalyvauti apeliacijos procese ir pateikti rašytines paraiškas, tačiau ji negali pateikti savo atskiro apeliacinio skundo, kadangi išskirtinai tik tiesioginės ginčo šalys turi teisę pateikti apeliacinį skundą dėl Kolegijos ataskaitos. Trečiosios šalys ar kitos PPO šalys narės negali pateikti apeliacinio skundo dėl Kolegijos ataskaitos, net ir tais atvejais kada jų interesai gali būti akivaizdžiai susiję su ginčo objektu ar ginčo pasekmėmis [4].

Pažymėtina, jog Apeliacinis komitetas gali išklausyti ir šalis kurios nebuvo nei ginčo šalys nei trečiosios ginčo šalys, tačiau tik tokiu atveju, jeigu tokia nedalyvaujanti ginče šalis, pačioje ginčo Kolegijoje proceso pradžioje, informavo DSB apie tokios šalies žymų interesą ginčo baigtimi. Tokia galimybė nedalyvaujančiai šaliai yra suteikta remiantis DSU 17.4 straipsniu:

“Tik ginčo šalys, bet ne trečiosios šalys gali paduoti apeliaciją dėl kolegijos ataskaitos. Trečiosios šalys, pranešusios pagal 10 straipsnio 2 dalį DSB apie savo esminį suinteresuotumą svarstomu klausimu, gali Apeliaciniam komitetui pateikti rašytinius pareiškimus dėl savo principinių nuostatų ir joms gali būti suteikta galimybė būti išklausytoms”.

Taigi, jeigu trečioji šalis nedalyvavo ginčo sprendime Kolegijos stadijoje, ji neturi teisės pateikti savo paraiškos apeliacijos procese ir tokia paraiška nebūtų priimta.

Todėl bendrai galima pastebėti, jog PPO DSU suteikia trečioms šalims galimybę dalyvauti ginčo sprendime tiek Kolegijos, tiek Apeliacinio komiteto stadijoje. Tačiau, tam tikrais atvejais trečiosios šalies teisės yra ribojamos ir gali būti neadekvačios teisėms kurias turi pradinės ginčo šalys.

5. BESIVYSTANČIŲ VALSTYBIŲ DALYVAVIMAS

PPO teisės normose yra nemažai nuostatų, kurios suteikia diferencijuotą ar palankesnį besivystančių valstybių traktavimą, tiek tam tikrose PPO sutartyse, tiek ir DSU. Pavyzdžiui, per konsultacijas šalys narės turėtų ypatingą dėmesį skirti besivystančių šalių narių problemoms ir interesams (DSU 4 str. 10 d.). Kai kyla besivystančios šalies narės ir išsivysčiusios šalies narės ginčas, į kolegiją įeina bent vienas narys iš besivystančios šalies narės, jeigu ši to prašo (DSU 8 str. 10 d.). Be kita ko, kai konsultacijos rengiamos dėl priemonės, kurios ėmėsi besivystanti šalis narė, ginčo šalys gali susitarti pratęsti nustatytus laikotarpius dėl Kolegijos sudarymo ir jeigu pasibaigus atitinkamam laikotarpiui, konsultacijose dalyvaujančios šalys negali sutikti, kad konsultacijos baigtos, DSB pirmininkas, pasitaręs su tomis šalimis, nusprendžia, ar pratęsti konsultacijoms skiriamą laiką ir, jei taip – tai kiek. Be to, tirdama skundą prieš besivystančią šalį narę, Kolegija tai besivystančiai šaliai narei skiria pakankamai laiko argumentams parengti ir pateikti (DSU 12 str. 10 d.). Dar daugiau, jeigu viena ar daugiau ginčo šalių yra besivystančios šalys narės, Kolegijos ataskaitoje turi būti išsamiai išdėstyta, kaip buvo atsižvelgta į atitinkamas diferencijuotą ir palankesnį režimą besivystančioms šalims narėms numatančias nuostatas, kurios sudaro apibrėžtųjų sutarčių dalį ir kuriomis, sprendžiant ginčą, rėmėsi konkreti besivystanti šalis narė (DSU 12 str. 11 d.).

Taigi, jeigu besivystanti valstybė iš pradžių nebuvo ginčo šalimi Kolegijos procese, ji neturi teisės pateikti Apeliaciniam komitetui savo nepriklausomos paraiškos. Tačiau, atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką, ji turi teisę pateikti savo amicus curiae išvadą kartu su byloje dalyvaujančia šalimi ar trečiąja šalimi.

6. NEPASITIKĖJIMO APELIACINIO KOMITETO NARIU PAREIŠKIMAS

Galiausiai būtina aptarti ir galimybę pareikšti nepasitikėjimą vienu ar keliais Apeliacinio komiteto nariais. Kaip jau buvo minėta ankščiau, pilietybės reikalavimai Kolegijos nariams yra gana aiškiai apibrėžti ir nustatyti. Tačiau, reikalavimai Apeliacinio komiteto nariams gerokai skiriasi:

“Apeliacinis komitetas sudaromas iš pripažintą autoritetą turinčių asmenų, įrodžiusių savo patirtį teisės, tarptautinės prekybos bei apskritai nagrinėjamo klausimo ir atitinkamų apibrėžtųjų sutarčių srityje. Tie asmenys negali būti susiję su jokia vyriausybe. Apeliaciniame komitete turi būti kuo plačiau atstovaujamos PPO narės. Visi Apeliacinio komiteto nariai turi būti pasiekiami bet kuriuo metu ir iš karto, puikiai žinoti, kas vyksta ginčų sprendimo srityje bei kitose su PPO susijusiose atitinkamose srityse. Jie nedalyvauja svarstant bet kokį ginčą, kad nebūtų tiesioginio ar netiesioginio interesų konflikto” (DSU 17 str. 3 d.)

Galima pastebėti, kad DSU 17 str. 3 d. nėra aiškaus draudimo Apeliacinio komiteto nariui dalyvauti apeliacijos procese, kurį pradėjo jo pilietybės valstybė, todėl, skirtingai nuo Kolegijos nario, aplinkybė, kad Apeliacinio komiteto narys turės vienos iš ginčo šalių pilietybę, nebūtų pakankamas pagrindas pareikšti nepasitikėjimą Apeliacinio komiteto nariu.

Kita vertus, reikia pažymėti, kad Apeliacinio komiteto nariai yra saistomi Elgesio Taisyklių [2]. Šių taisyklių II straipsnio (1) paragrafas teigia, kad Kolegijos nariai, arbitrai ir Apeliacinio komiteto nariai privalo būti nepriklausomi ir nešališki, privalo vengti tiesioginių ir netiesioginių interesų konfliktų ir privalo gerbti vykstančių procesų konfidencialumą. Apeliacinio komiteto nariai taip pat privalo atskleisti bet kokių interesų, santykių ar aplinkybių egzistenciją ar vystymąsi, kurie galėtų paveikti ar būti pagrįstų abejonių priežastimi dėl narių nepriklausomybės ar nešališkumo (Elgesio Taisyklių [2] III straipsnis).

Antras šių taisyklių priedas teigia, kad kiekvienas šių taisyklių saistomas asmuo, privalo visada atskleisti informaciją, kuri yra nurodyta Elgesio Taisyklių [2] VI straipsnio (2) paragrafe:

  1. finansinius interesus (t.y. investicijos, paskolos, akcijos, palūkanos, kitos skolos); verslo interesus (t.y. direktoriavimas ar kiti sutartiniai interesai); ir nuosavybės interesai susiję su sprendžiamu ginču;
  2. profesiniai interesai (t.y. praeities ar dabartiniai santykiai su privačiais klientais ir tokių santykių įtaka ar pasekmės ginčo dalykui);
  3. kiti aktyvūs interesai (t.y. aktyvus dalyvavimas viešose interesų grupėse ar bet kokiose kitose organizacijose, kurių tikslai gali būti susiję su ginčo dalyku);
  4. asmeninės nuomonės pareiškimai apie klausimus susijusius su sprendžiamu ginču (t.y. publikacijos, vieši pasisakymai);
  5. darbovietės ar šeimos interesai (t.y. bet kokios netiesioginės naudos ar bet kokio potencialaus spaudimo tikimybė, kurią gali sukelti darbdavys, verslo partneriai ar artimiausios giminės).

Jeigu nors viena iš šių nurodytų aukščiau aplinkybių yra nustatyta, nepasitikėjimo pareiškimas Apeliacinio komiteto nariu galėtų turėti pakankamą pagrindą. Tačiau, vien tik teiginys, kad tokia aplinkybė egzistuoja nėra pakankamas, nes yra būtina pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog materialus nepriklausomybės ir nešališkumo įsipareigojimų pažeidimas įvyko[xviii].

7. APELIACINIO KOMITETO ATASKAITŲ REIKŠMĖ LIETUVOS RESPUBLIKAI

Šiame straipsnyje buvo pastebėta, jog Apeliacinio komiteto ataskaitų reikšmė gali būti prilyginama Europos Komisijos išvadoms, kadangi Apeliacinio komiteto ataskaitos gali tiesiogiai įtakoti PPO šalių narių, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos, teisės aktais nustatytą reguliavimą ir tokių aktų teisėtumą ar atitikimą PPO teisės normoms.

Tačiau svarbu ir tai, jog Lietuvos Respublika, kaip ir kitos PPO šalys narės, tapusi PPO nare turi daugiau galimybių ginti ir savo prekybinius interesus, nes PPO šalis narė (muitų teritorija) ne tik įsipareigoja vykdyti PPO sutarčių reikalavimus, bet ir nekelti importo muitų tarifų aukščiau negu suderėtas lygis.

Pasinaudodama PPO ginčų sprendimo mechanizmu Lietuva taip pat gali įtakoti ir Lietuvos prekybiniams interesams nenaudingą kitų PPO šalių narių nustatytą nacionalinį reguliavimą[xix]. Tai ypač svarbu Lietuvai esant Europos Sąjungos sienos su trečiosiomis šalimis valstybe ir dar svarbiau dėl to, jog Lietuva turi bendrą sieną su Rusijos Federacija, kuri visai neseniai – nuo 2012 metų taip pat yra PPO narė.

Tai reiškia, jog Lietuvos Respublika, pasinaudodama PPO ginčų sprendimo mechanizmu, gali aktyviau priešintis savo tiesioginių užsienio prekybos partnerių nustatytam reguliavimui nukreiptam prieš Lietuvos Respublikos eksporto rinkas ar konkrečius ūkio subjektus. Tokiu būdu Lietuvos Respublikai atsiveria galimybė inicijuoti ginčą dėl padėties šalyse, nesilaikančiose nediskriminavimo principų, pakeitimo, o palanki Apeliacinio komiteto išvada turėtų būti tiesiogiai vykdoma PPO šalyje narėje, t.y. nacionaliniais įstatymais nustatytas reguliavimas turėtų būti pakeistas į palankų ir nediskriminacinį reguliavimą Lietuvos Respublikos atžvilgiu.

IŠVADOS

Pabaigai, galima pastebėti, jog ginčų sprendimas PPO DSB turi savo tik jam būdingą specifiką, o apeliacijos procedūra ir šios procedūros išmanymas yra būtinas tiek norint tinkamai suformuoti apeliacijos paraišką, tiek išnaudoti visas procesines teises ir pareigas ginčo šalies naudai.

Buvo pastebėta, jog Apeliacinio komiteto ataskaitos gali turėti itin didelę svarba PPO valstybėms narėms jau vien dėl to, jog pastarosios turi pritaikyti savo nacionalinį reguliavimą ir teisinę bazę, atsižvelgiant į išvadas padarytas Kolegijų ir Apeliacinio komiteto ataskaitose. Ši Apeliacinio komiteto ataskaitų svarba taip pat aktuali ir Lietuvos Respublikai santykiuose su savo pagrindiniais prekybos partneriais.

Taip pat buvo pastebėta, jog Apeliacinio komiteto kompetencijos ribos yra gana griežtai reglamentuojamos. Apeliacinio komiteto Kolegijos ataskaitos peržiūros ribos paprastai yra ribojamos pačios Kolegijos ataskaitos ir ten nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinis komitetas neturi teisės ir pareigos iš naujo nustatinėti faktinių aplinkybių ir nagrinėja tik teisės, t.y. tik PPO teisės normų taikymo klausimus. Tačiau išskirtiniais atvejais Apeliacinis komitetas spręs klausimus, kurie nebuvo spręsti Kolegijos. Šis darbo krūvio pasidalijimas sąlygojamas didelio bylų ir apeliacijų krūvio, norint išlaikyti procesinį ekonomiškumą.

Taip pat išvadoje galima pastebėti, jog nevyriausybinės organizacijos gali dalyvauti PPO ginčų sprendimo procese teikdamos amicus curiae išvadas, tačiau praktikoje šalių teisė teikti amicus curiae iki šiol yra gana stipriai ribojama. Pastaroji aplinkybė sąlygoja reiškiamą kritiką tiek dėl pačios PPO uždarumo, tiek ir dėl DSB skaidrumo. Straipsnyje buvo pastebėta, jog galimybė pateikti amicus curiae išvadas turėtų teigiamą efektą PPO ginčų sprendimo mechanizmui ir visuomenės akyse suteiktų daugiau pasitikėjimo šia organizacija ir jos veikla.

Darbe taip pat buvo analizuotas probleminis Apeliacijos komiteto ataskaitų precedentinis efektas. Buvo prieita išvados, jog precedento taikymas ginčų sprendime tiek Kolegijos tiek Apeliacinio komiteto stadijoje padėtų formuoti vieningą ir nuspėjamą PPO teisės normų taikymo praktiką. Taip pat buvo teigta, jog nors ir PPO DSU teisės normos konkrečiai nenurodo privalomo precedento taikymo galimybės, tačiau praktikoje tiek ginčo šalys, tiek ir pats Apeliacinis komitetas yra linkę atsižvelgti į ankstesnes Kolegijų ir Apeliacinio komiteto ataskaitas, taip užtikrinant teisėtų lūkesčių principo taikymą.

BIBLIOGRAFIJA

Teisės norminiai aktai

  1. Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties 2 Priedas Susitarimas dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos. Valstybės žinios. 2001, Nr. 46-1620.
  2. Rules of Conduct for the Understanding on Rules and Procedures Governing the Settlement of Disputes. WT/DSB/RC/, 1996 gruodžio 11; [Prieiga: http://www.wto.org/english/tratop_e/dispu_e/rc_e.htm ]

Specialioji literatūra

  1. Association of the Bar of the City of New York, The Committee on International Trade. Composition of WTO Dispute Settlement Panels – ABCNY. International Trade Committee Proposal. JAV, 2005
  2. BOSSCHE Peter. From Afterthought to Centerpiece: The WTO Appellate Body and its Rise to Prominence in the World Trading System. Maastricht Faculty of Law Working Paper 2005/1. Olandija, 2005
  3. BOSSCHE Peter. NGO Involvement in the WTO: A Comparative Perspective. Journal of International Economic Law 11(4), 717–749. D. Britanija, 2008
  4. BOSSCHE Peter. The law and policy of the World Trade Organization: text, cases and materials. Cambridge University Press. D.Britanija, 2008
  5. DAMME Isabelle. Treaty interpretation by the WTO Appellate Body. Oxford University Press. D.Britanija, 2009
  6. DAVEY William. Has the WTO Dispute Settlement System Exceeded its Authority? A Consideration of Deference Shown by the System to Member Government Decisions and Its Use of Issue-Avoidance Techniques . Journal of International Economic Law 79, 108. JAV, 2001
  7. DAVID Felix. The Role of Precedent in the WTO – New Horizons?. Maastricht Faculty of Law Working Paper 2009-12. Olandija, 2009
  8. GEPING R. The Law Applied by World Trade Organization Panels. Temple International and Comparative Law Journal 125. JAV, 2003
  9. HERRMANN Christoph. The World Trade Organization: legal, economic and political analysis. Volume II, Patrick F. J. Macrory, Arthur Edmond Appleton, Michael G. Plummer. Springer. JAV, Niujorkas, 2005
  10. YANOVICH Alan, VOON Tania. Completing the Analysis in WTO Appeals: The Practice and its Limitations. J Int Economic Law 9 (4) psl. 933-950. Australija, 2006
  11. Konfliktų Sprendimo Sistemos Mokymo Modulis: 1 Skyrius, Įžanga į PPO Konfliktų Sprendimo Sistemą, 4 paragrafas. [Internetinė prieiga: www.wto.org ]
  12. MERRILLS J. G. International Dispute Settlement. Cambridge University Press. D. Britanija, 2011
  13. PALMETER D., MAVROIDIS P. The WTO Legal System – Sources of Law. American Journal of International Law. JAV, 1998
  14. PICCIOTTO Sol. The WTO’s Appellate Body: Legal Formalism as a Legitimation of Global Governance. School of Public Policy Working Paper Series: ISSN 1479-9472. D.Britanija, 2005;
  15. RAGAUSKAS Petras. Amicus curiae institutas užsienio šalių ir tarptautinėje teisėje. Teisės problemos, 2011 Nr. 2 (72). Lietuva, 2011
  16. SYAM Nirmalya. Civil society groups and administrative law: amicus curiae in WTO. Institute for International Law and Justice (IILJ) Global Administrative Law: South Asian Dialogue Series. Indija, 2007
  17. VOON Tania, YANOVICH Alan. The Facts Aside: The Limitation of WTO Appeals to Issues of Law. Journal of World Trade 40(2): 239 258, Kluwer Law International. Olandija 2006

Praktinė medžiaga

  1. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje Australia – Measures Affecting Importation of Salmon, WT/DS18/R. Priimta 1998 m. spalio 20 d.
  2. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje Argentina – Safeguard Measures on Imports of Footwear, WT/DS121/AB/R. Priimta 1999 m. gruodžio 14 d.
  3. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje  Canada – Measures Affecting the Importation of Milk and the Exportation of Dairy Products, WT/DS103/AB/R, WT/DS113/AB/R. Priimta 1999 m. spalio 13 d.
  4. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje Canada – Certain Measures Concerning Periodicals, WT/DS31/AB/R. Priimta 1997 m. birželio 30 d.
  5. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje Canada – Measures Affecting the Export of Civilian Aircraft, WT/DS70/AB/R. Priimta 1999 m. rugpjūčio 2 d.
  6. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje Canada – Measures Affecting the Importation of Milk and the Exportation of Dairy Products. Recourse to Article 21.5 of the DSU by New Zealand and the United States, AB-2001-6 WT/DS103/AB/RW WT/DS113/AB/RW.  Priimta 2001 m. gruodžio 3 d.
  7. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje Chile – Price Band System And Safeguard Measures Relating To Certain Agricultural Products, AB-2002-2 WT/DS207/AB/R. Priimta 2002 m. rugsėjo 23 d.
  8. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje European Communities – Anti-Dumping Duties On Malleable Cast Iron Tube Or Pipe Fittings From Brazil, WT/DS219/AB/R. Priimta 2003 m. liepos 22 d.
  9. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje European Communities – Measures Concerning Meat and Meat Products (Hormones), AB-1997-4. Priimta 1998 m. sausio 16 d.
  10. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje European Communities – Regime for the Importation, Sale And Distribution of Bananas, AB-1997-3. Priimta 1997 m. rugsėjo 9 d.
  11. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje European Communities – Measures Affecting The Importation Of Certain Poultry Products, AB-1998-3WT/DS69/AB/R. Priimta 1998 m.  liepos 13 d.
  12. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje European Communities – Measures Affecting Asbestos and Asbestos-Containing Products, WT/DS135/AB/R. Priimta 2001 m. kovo 11 d.
  13. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje European Communities – Selected Customs Matters, AB-2006-4 WT/DS315/AB/R. Priimta 2006 m. lapkričio 13 d.
  14. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje European Communities – Conditions for The Granting of Tariff Preferences to Developing Countries, WT/DS246/AB/R.  Priimta 2004 m. balandžio 7 d.
  15. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje European Communities – Trade Description Of Sardines, WT/DS231/AB/R. Priimta 2002 m. rugsėjo 26 d.
  16. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje Japan – Alcoholic Beverages II, WT/DS8/AB/R, WT/DS10/AB/R, WT/DS11/AB/R. Priimta 1996 m. spalio 4 d.
  17. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje Japan – Measures Affecting the Importation of Apples, AB-2003-4 WT/DS245/AB/R. Priimta 2003 m. lapkričio 26 d. psl. 125-127;
  18. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje Japan – Taxes on Alcoholic Beverages, WT/DS8/AB/R, WT/DS10/AB/R, WT/DS11/AB/R. priimta 1996 m. lapkričio 1 d.
  19. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje Korea – Taxes On Alcoholic Beverages, WT/DS75/AB/R WT/DS84/AB/R. Priimta 1999 m. sausio 18 d.
  20. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje United States – Anti-Dumping Act of 1916, AB-2000-5 AB-2000-6 WT/DS136/AB/R WT/DS162/AB/R. Priimta 2000 m. rugpjūčio 28 d.
  21. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje United States – Countervailing Measures Concerning Certain Products from The European Communities, AB-2002-5 WT/DS212/AB/R. Priimta 2002 m. gruodžio 9 d.
  22. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje United States – Definitive Safeguard Measures on Imports of Wheat Gluten from The European Communities, AB-2000-10 WT/DS166/AB/R. Priimta 2000 m. gruodžio 22 d.
  23. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje United States – Final Anti-Dumping Measures on Stainless Steel From Mexico, WT/DS344/AB/R. Priimta 2008 m. balandžio 30 d.
  24. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje United States – Import Prohibition of Certain Shrimp And Shrimp Products, AB-1998-4 WT/DS58/AB/R. Priimta 1998 m. spalio 12 d.
  25. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje United States – Imposition of Countervailing Duties on Certain Hot-Rolled Lead and Bismuth Carbon Steel Products  Originating in the United Kingdom, WT/DS138/AB/R. Priimta 2010 m. gegužės 10 d.
  26. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje United States – Laws, Regulations, and Methodology for Calculating Dumping Margins (“Zeroing”), WT/DS294/AB/R. Priimta 2006 m. balandžio 18 d.
  27. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje United States – Safeguard Measures on Imports of Fresh, Chilled or Frozen Lamb Meat From New Zealand and Australia, WT/DS177/AB/R WT/DS178/AB/R. Priimta 2001 m. gegužės 1 d.
  28. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje United States – Section 211 Omnibus Appropriations Act of 1998, AB-2001-7 WT/DS176/AB/R. Priimta 2002 m. sausio 2 d.
  29. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje United States – Standards for Reformulated and Conventional Gasoline, WT/DS2/AB/R.  priimta 1996 m. balandžio 29 d.
  30. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje United States – Tax Treatment for „Foreign Sales Corporation“,WT/DS108/AB/RW2. Priimta 2000 m. vasario 24 d.
  31. PPO Apeliacinio komiteto ataskaita byloje United States – Tax Treatment For „Foreign Sales Corporations“ Recourse to Article 21.5 of The DSU by The European Communities, AB-2001-8 WT/DS108/AB/RW. Priimta 2002 m. sausio 14 d.

[i] Lietuva prisijungė prie PPO sutarties 2001 metais.

[ii] PPO Steigimo sutarties XVI. 4 straipsnis reikalauja, kad kiekviena valstybė narė “užtikrina savo įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių procedūrų atitikimą savo įsipareigojimams, numatytiems pridedamose Sutartyse.“; Taip pat žr. [16];

[iii] Lietuvos teisinėje doktrinoje mokslinių darbų PPO teisės tematika iki šiol nėra gausu, tačiau galima išskirti kelis PPO teisės normas analizavusius Lietuvos autorius, pvz. Inga DAUKŠIENĖ. Pasaulio Prekybos Organizacijos Ginčų Sprendimo Tarybos Sprendimai Europos Sąjungos Teisės Sistemoje. Jurisprudencija. 2011, 18(3); Elzė MATULIONYTĖ. GMO produktų tiekimo į rinką reglamentavimas EB: valstybių narių teisė imtis apsaugos priemonių remiantis atsargumo principu. Teisė 2008 66 (2) tomas; Agnė ŠIRINSKIENĖ. Atsargumo Principo Taikymo Teisinės Prielaidos Aplinkos Ir Žmogaus Sveikatos Apsaugos Srityse. Jurisprudencija 2008 12(114);

[iv] Nors nuoroda pateikta DSU 3.2 straipsnyje tiesiogiai nenurodo konkrečių tarptautinės viešosios teisės normų, Apeliacinis komitetas sprendė, į kokias tarptautinės viešosios teisės normas galima atsižvelgti formuluojant ataskaitos išvadas, pvz. žiūrėti Apeliacinio komiteto ataskaitą byloje United States – Gasoline [48, p. 23], taip pat Apeliacinio komiteto ataskaitą byloje Japan – Taxes on Alcoholic Beverages [37, p. 104];

[v] Korea – Taxes On Alcoholic Beverages [38]; EC – Sardines [34]; European Communities – Anti-Dumping Duties on Malleable Cast Iron Tube or Pipe Fittings From Brazil [27]; European Communities – Measures Concerning Meat and Meat Products (Hormones) [28];

[vi] “<…> kolegija objektyviai įvertina svarstomą klausimą, taip pat visus su svarstomu klausimu susijusius faktus bei tai, kiek tuo atveju taikytinos atitinkamos apibrėžtosios sutartys ir kaip jų laikomasi, nustato kitus duomenis, kurie padės DSB teikiant rekomendacijas ar priimant sprendimus, numatytus pagal apibrėžtąsias sutartis. Kolegijos reguliariai konsultuojasi su ginčo šalimis ir suteikia joms galimybę surasti abiem (visoms) šalims priimtiną sprendimą.“

[vii] Panašios išvados buvo prieita ir Apeliacinio komiteto ataskaitoje byloje European Communities – Regime for the Importation, Sale and Distribution of Bananas [29];

[viii] „Apeliacija gali būti pateikta tik dėl tokių svarstomų problemų, kurios yra analizuojamos Kolegijos ataskaitoje bei Kolegijos suformuluotose interpretacijose“ Apeliacinio komiteto ataskaita byloje Canada – Aircraft [24];

[ix] Apeliacinio komiteto ataskaita byloje United States – Gasoline [48, p. 13-29], Apeliacinio komiteto ataskaita Canada – Periodicals [23, p. 23-24];

[x] Pvz. Apeliacinio komiteto ataskaita byloje Canada – Periodicals [23] –“Būtų aplaidu iš Apeliacinio komiteto pusės nebaigti III:2 Straipsnio analizės. Šiuo atveju, Kolegija atliko teisinius įvertinimus ir išvadas dėl pirmosios III:2 Straipsnio eilutės <…> ir todėl mums būtina išplėtoti mūsų analizę remiantis Kolegijos ataskaita, siekiant priimti teisines išvadas atsižvelgiant į visą III:2 straipsnį.“

[xi] Pvz. Apeliacinio komiteto ataskaita byloje Australia – Salmon [20] – “mes turėtume atlikti teisinę analizę ir nuspręsti ar SPS naudojama priemonė, t.y. Australijos importo uždraudimas šviežioms, šaldytoms vandenyne pagautoms Ramiojo Vandenyno lašišoms yra paremtas rizikos vertinimais“;

[xii] “DSU 17.6 Straipsnis įtvirtina bendrąją taisyklę, kuri palieka galimybę Kolegijai pateikti išvadas ir pritaikyti PPO įstatymus faktams, tuo tarpu Apeliacinis komitetas peržiūri tik teisinius klausimus.” [19, p. 257];

[xiii] Apeliacinio komiteto ataskaitos bylose EC – Asbestos [31]; Canada – Milk and the Exportation of Dairy Products [22];Argentina – Footwear [21];

[xiv] Apeliacinio komiteto ataskaitos bylose US – Shrimp [43]; US – Wheat Gluten from the European Communities [41];EC – Asbestos [31];

[xv] Žr. Apeliacinio komiteto ataskaitas byloje Canada – Milk and the Exportation of Dairy Products Recourse to Article 21.5 of the DSU by New Zealand and the United States [25, p. 98]; US – Section 211 Omnibus Appropriations Act Of 1998 [47, p. 343];

[xvi] Jura novit curia principas taip pat buvo pripažintas ir Apeliacinio komiteto ataskaitoje byloje EC – Conditions For The Granting of Tariff Preferences to Developing Countries [33];

[xvii] Į lietuvių kalbą amicus curiae pagal prasmę galima būtų versti kaip terminą “teismo draugas ar teismo bičiulis”, tačiau atsižvelgiant į vakarų teisės tradicijoje visuotiniu tapusį lotyniškos teisės terminijos pripažinimą straipsnyje bus vartojamas lotyniškas terminas [17];

[xviii] Elgesio Taisyklių [2] VIII straipsnio (2) paragrafas nurodo, jog reikalinga pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad buvo padarytas esminis nepriklausomybės, nešališkumo, konfidencialumo ar tiesioginių ir netiesioginių interesų konfliktų pažeidimas;

[xix] Europos Sąjunga, kaip ir kiekviena jos šalis narė, yra atskira PPO narė (sudaryta iš 27 šalių narių atstovų ir 1 Europos Komisijos atstovo). Kadangi užsienio prekybos politika yra išimtinai ES kompetencija, PPO ES šalių narių interesams atstovauja Europos Komisija