List

Įvadas

 

Vienas pagrindinių arbitražo privalumų lyginant su teisminiu ginčų sprendimu yra galimybė išsirinkti neutralius, nešališkus arbitrus. Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6-tasis straipsnis suteikia kiekvienam asmeniui pamatinę teisę į nepriklausomo ir nešališko teismo vykdomą bylos nagrinėjimą jų civilinio pobūdžio teisėms ir pareigoms nustatyti (taip pat žr. į 10-tąjį Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos straipsnį). Tarptautinio susitarimo šalys paprastai pasirenka išvengti bylos nagrinėjimo užsienio teisme, todėl tikėtina, kad tos pačios šalys nori ir tikisi, visų svarbiausia, sąžiningo ir teisingo ginčo sprendimo arbitraže.[1]

Tarptautinio arbitražo tribunolo arbitrai turi turėti tam tikras savybes. Pavyzdžiui, UNCITRAL Arbitražo taisyklių 6(4) straipsnis nustato, kad skiriant arbitrus rekomenduotina paskirti tuos asmenis, kurių pilietybė skiriasi nuo ginčo šalių pilietybės. Tarptautinės Advokatų Asociacijos Gairės dėl interesų konfliktų tarptautiniame arbitraže (angl. IBA Guidelines on Conflicts of Interest in International Arbitration, toliau – IBA gairės) reikalauja nešališkumo ir nepriklausomumo tiek priimant paskyrimą tapti arbitražo tribunolo nariu, tiek visą laiką juo būnant (punktas I((1)). Tarptautinių Prekybos Rūmų (angl. International Chamber of Commerce, toliau – ICC) 2012-ųjų metų arbitražo taisyklės nustato, kad kiekvienas arbitras privalo „išlikti nepriklausomu nuo ginčo šalių”. Konvencijos dėl valstybių ir kitų valstybių piliečių ginčų investicijų srityje sprendimo (toliau – ICSID Konvencija) 14-tasis straipsnis nustato, kad investicinio arbitražo tribunolo arbitrai privalo būti „aukštos moralės ir pripažintos kompetencijos teisės, prekybos, pramonės ir finansų sritityje asmenys”, o Šiaurės Amerikos Laisvosios Prekybos Sutarties (toliau – NAFTA) elgesio kodeksas (angl. Code of Conduct) reikalauja „vengti piktnaudžiavimo” ir „išlaikyti aukštus elgesio standartus tam, kad ginčų sprendimo sąžiningumas ir nešališkumas būtų išlaikyti”. Pasaulio Prekybos Organizacijos (toliau – WTO) ginčų sprendimo taisyklės (angl. Dispute settlement understanding, toliau – DSU) nustato, kad arbitrų kolegija susidės iš „aukštos kvalifikacijos valstybės ir/ar ne-valstybės sektoriuje dirbančių asmenų, įskaitant asmenis, kurie buvo arbitrais ar atstovavo ginčo šalis prieš teisėjų kolegiją, buvo Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. General Agreement on Tariffs and Trade, toliau – GATT) valstybių narių atstovai ar atstovai Tarybai ar Komitetui bet kokiame taikomame tarptautiniame susitarime ar jo pakeistame tarptautiniame susitarime”.

Dažniausiai investicinio ginčo šalys pačios pasirenka arbitrus, tad prašymo nušalinti arbitrą procedūra laikoma išimtine priemone, kuri turi būti paremta teisėtomis ir pagrįstomis priežastimis. Kaip teigia autoriai, „faktas, kad arbitrai atlieka teisminį vaidmenį, taip pat reiškia tai, kad jie negali būti lengvai nušalinti šalių ar arbitražo institucijos, kuri juos paskyrė ar patvirtino jų paskyrimą.” [2] Arbitrų nušalinimas, kuris gali atrodyti kaip natūrali sutarties tarp ginčo šalių ir arbitro pažeidimo pasekmė, dėl arbitrų vykdomos veiklos specifikos įmanomas tik išimtinėmis sąlygomis.

Pavyzdžiui, UNCITRAL arbitražo taisyklės nustato, kad prašymas nušalinti arbitrą turi būti paremtas „pagrįstomis abejonėmis dėl jo nešališkumo ar nepriklausomumo”, ICC taisyklės leidžia teikti prašymus nušalinti arbitrą dėl „nešališkumo stokos ar kitas atvejais”.[3]

Reikšmingiau yra tai, kad prašymas nušalinti arbitrą investiciniame ICSID arbitraže, nors ir yra įmanomas, retai būna sėkmingas. Nuo ankstyvųjų 1980-tųjų, buvo daugiau nei 40 prašymų nušalinti arbitrą pagal ICSID taisykles. 9-iais atvejais arbitrai patys nusišalino, tačiau visais kitais atvejais, tik keletas prašymų buvo sėkmingi.[4]

Taigi, pagrindinis šiame straipsnyje atliekamos analizės tikslas – atsakyti į klausimą: kokia yra sėkmingo prašymo nušalinti investicinio ICSID arbitražo arbitrą procedūra, t.y. kaip yra taikomos normos reguliuojančios arbitro nušalinimą praktikoje bei kokius argumentus turi pateikti ginčo šalys prašančios arbitrą nušalinti?[5] Šios analizės objektas – ICSID Konvencijos normas interpretuojantys tarptautinių investicinių arbitražo tribunolų sprendimai bei įtvirtinti investicinio arbitražo tribunolo nušalinimo standartai. Atliekant analizę naudoti lingvistinis, loginis, sisteminis, lyginamasis, teologinis ir kiti metodai.

 

 

 

1.                  Nuostatos, reglamentuojančios prašymus nušalinti ICSID arbitrą

 

ICSID Konvencijos 57-asis straipsnis nustato, kad arbitrai gali būti nušalinti bet kokio fakto, parodančio, kad jie neatitinka reikalavimų nustatytų 14-tojo straipsnio 1-ajame paragrafe (t.y. nepriklausomumo, aukštos moralės ir kompetencijos trūkumo teisės, prekybos, pramonės ir finansų srityje) pagrindu.

Norint įrodyti akivaizdžią nešališkumo ar nepriklausomumo stoką, reikalaujama daugiau nei tik paprastos spekuliacijos ar prezumpcijos dėl šališkumo. „Akivaizdumo” reikalavimas priskiria prašymą nušalinti arbitrą teikiančiajai šaliai įrodinėjimo pareigą, kurią praktikoje gana sunku įvykdyti.[6]

Kompetencija teisės srityje toliau apibūdinama ICSID Konvencijos 14-ajame straipsnyje – arbitrams esantiems kolegijos sudėtyje reikalaujama ypatinga kompetencija teisės srityje.

Praktikoje „nepriklausomumas” paprastai apibūdinamas, kaip nebuvimas jokios rūšies ryšių tarp arbitro ir ginčo šalių, arba tarp arbitro ir ginčo esmės, kai dėl tokių ryšių arbitrui ginčą tarp šių šalių nagrinėti būtų netinkama. Taigi, „nepriklausomumas” pagal šį apibrėžimą turi du elementus: (a) nebuvimas jokios rūšies ryšių tarp arbitro ir ginčo šalių; (b) nebuvimas jokios tvirtos (išankstinės) nuomonės byloje svarstomais klausimais.

Pavyzdžiui, byloje Zhinvali Development Ltd prieš Gruzijos Respubliką[7] arbitrai sprendę dėl arbitro nušalinimo nustatė, kad teiginys, jog reti kontaktai yra pakankamas pagrindas tam, kad pakeistų arbitro sprendimą trūkstant kitų faktų, buvo tiesiog spekuliacija. Įdomu pažymėti, kad pradinė ICSID 14-ojo straipsnio projekto versija netgi neturėjo nešališko sprendimo reikalavimo.[8]

Taigi, šalis kuri teikia prašymą nušalinti arbitrą privalo pateikti konkrečias faktines aplinkybes, kurios įrodytų, kad yra „reali nešališkumo rizika remiantis faktais (o ne tiesiog bet kokiomis spekuliacijomis ar prielaidomis)”.[9]

Be to, ICSID taisyklių 9-tasis straipsnis reikalauja, kad toks prašymas nušalinti arbitrą būtų įteiktas per protingą laiką. 9-tasis ICSID arbitražo taisyklių straipsnis nustato: „Šalis, siūlanti nušalinti teisėją pagal Konvencijos 57-ąjį straipsnį, skubiai, ir, bet kuriuo atveju, iki kol posėdis paskelbiamas baigtu, privalo užpildyti prašymą Generaliniam sekretoriui, pateikdama priežastis teisėjo nušalinimui.” Kaip teigia profesorius Christoph Schreuer, „prašymas nušalinti turi būti teikiamas iškart, kai tik šalis sužino apie priežastis, dėl kurių nušalinimas yra galimas”.[10]

Taigi, ICSID Konvencijos 58-asis straipsnis nustato, kad arbitras privalo būti nušalintas, jei prašymas jį nušalinti yra tinkamai pagrįstas. Pavyzdžiui, jei abi šalys sutinka, kad arbitras turėtų nusišalinti, tai turi lemiamą sprendžiamąją reikšmę. Vis dėlto, jei atrodo, kad prašymas nušalinti yra nepagrįstas, arbitras neturėtų nusišalinti, bet turėtų leisti išspręsti prašymą pagal atitinkamą prašymų nušalinti arbitrą teikimo ir svarstymo tvarką[11].

Kita ICSID arbitražo ypatybė yra ta, kad prašymas nušalinti arbitrą svarstomas kitų tos pačios arbitrų kolegijos narių.[12]Jei jie negali susitarti, pagal ICSID arbitražo taisyklių 9-tąjį straipsnį, sprendimą turi priimti ICSID Administracinės tarybos vadovas (kaip ir tuo atveju, kada prašoma nušalinti daugiau nei vieną arbitrą).

Be to, pagal ICSID arbitražo taisyklių 6(2) straipsnį, kiekvienas arbitras privalo per pirmąjį teismo posėdį pasirašyti deklaraciją, nurodančią ir pratęsiančią įsipareigojimą skubiai pranešti ICSID Generaliniam sekretoriui apie bet kokius ryšius ar aplinkybes, kurie atsiranda nagrinėjant ginčą. Ši taisyklė buvo pakeista ir pakeitimai galioja nuo 2006 m. balandžio 10 dienos: taisyklė Nr. 6 dabar reikalauja, kad arbitrai nurodytų „bet kokias aplinkybes, kurios gali sukelti pagrindą šaliai abejoti jų patikimumu priimant nepriklausomą sprendimą.” Tai yra reikalavimas, prilyginamas UNCITRAL arbitražo taisyklių 9-tajam straipsniui – „Arbitras, kuris nepasirašo šios deklaracijos iki posėdžio pabaigos, laikomas nusišalinusiu.”[13]

Galiausiai, kalbant apie arbitro nešališkumą, reikėtų atsižvelgti ir į nuostatas dėl sprendimų panaikinimo tvarkos. ICSID Konvencijos 52(c) straipsnis nustato, kad ICSID arbitražo tribunolo sprendimas gali būti panaikintas arbitro korupcijos atveju. Į tai galimai įeitų ir tyčinis finansinio intereso, susijusio su ginčo pabaiga, ar artimų ryšių su ginčo šalimi neatskleidimas[14].

 

2.                  Prašymai nušalinti investicinio arbitražo arbitrą arbitražo tribunolų praktikoje

 

Nors sėkmingų prašymų nušalinti investicinio arbitražo arbitrą praktika[15] (o taip pat ir arbitrų savanoriškų nusišalinimų praktika) ICSID arbitraže yra gana negausi, palyginus su atmestais prašymais[16], iš jos galima nustatyti bendrus nusistovėjusius standartus. Investicinio arbitražo byloje SGS Société Générale de Surveillance prieš Pakistaną[17]nurodoma, kad prašymo nušalinti, įtvirtinto ICSID Konvencijos 57-ajame straipsnyje, įvertinimas turi du sudedamuosius elementus: (a) turi egzistuoti faktas ar faktai (b) kurie yra tokios kilmės ar pobūdžio, kad parodytų akivaizdžią ICSID arbitražo taisyklių 14(1) str. reikalaujamų savybių stoką. Šalis teikianti prašymą nušalinti arbitrą turi įrodyti faktus, kurių kilmė ar pobūdis leistų pagrįstai daryti prielaidą, jog negalima pasitikėti, kad asmuo kurį prašoma nušalinti nepriims nepriklausomo sprendimo toje byloje kurioje prašoma jį nušalinti.

Visų pirma, galima pastebėti, kad prašymai nušalinti arbitrą dažniausiai turi keturis pagrindus[18]:

a) Ryšiai su ginčo šalimis. Kaip pastebėjo Vivendi[19] arbitražo sprendimo panaikinimo komitetas, tiesiog profesinių ryšių su šalimi egzistavimas nėra pagrindas automatiniam arbitro ar komiteto nario nušalinimui. Reikia įvertinti visas aplinkybes, kad būtų galima nustatyti ar šie ryšiai pakankamai svarbūs, kad pateisintų pagrįstas abejones dėl arbitro ar komiteto nario gebėjimo laisvai ir nepriklausomai priimti sprendimą.

b) Ryšiai su šalis atstovaujančiais asmenimis ir advokatų kontoromis. Byloje Universal Compression prieš Venezuelą, Administracinės tarnybos pirmininkas Robert Zoellick atmetė prašymą nušalinti profesorę B. Stern remiantis tuo, kad Venesuela ją daug kartų paskyrė analogiškose investicinio arbitražo bylose, pažymėdamas, kad nebuvo „jokių objektyvių faktų”, leidžiančių manyti, kad daugkartinis jos paskyrimas būtų paveikęs jos nepriklausomumą ar nešališkumą.[20]

c) Dalyvavimas kituose arbitražo tribunolo procesuose, kuriuose keliami panašūs teisės klausimai. Byloje SARL prieš Gabono Respubliką[21] buvo prašoma nušalinti arbitrą remiantis tuo, kad jis buvo kitos ICSID arbitražo bylos prieš tą patį atsakovą kurioje buvo keliami panašūs teisiniai klausimai pirmininku, ir dėl to galėjo atsirasti išankstinio arbitro nusistatymo rizika. Prašymas buvo atmestas. Vis dėlto, kaip pastebi autoriai nagrinėję arbitrų nušalinimo institutą komerciniame arbitraže – Craig, Park ir Paulsson: „Paprastai prašymas nušalinti teismo teisėją nebus sėkmingas vien dėl to, kad tas pats asmuo buvo teismo teisėju prieš tai buvusioje byloje, kurioje dalyvavo viena iš šalių. Toks prašymas nušalinti nebūtų sėkmingas teismo teisėjo atžvilgiu ir sunku pasakyti, kodėl ši taisyklė turėtų būti kitokia arbitražo atveju.”[22]

Pavyzdžiui, byloje World Duty prieš Kenijos Respubliką,[23] ieškovas iškėlė klausimą dėl profesoriaus Crawford profesinių ryšių su advokatų kontora Freshfields Bruckhaus Deringer. Po to, profesorius Crawford savo noru nusišalino nuo arbitro pareigų. Panašiai vyko ir byloje S&T prieš Rumuniją[24], kurioje arbitras nusišalino po Rumunijos pateikto prašymo, kuris buvo pateiktas po to, kada arbitras atskleidė, jog jo advokatų kontora atstovavo užsienio investuotoją kitame ginče, kuriame Rumunija buvo atsakovu. Atitinkamai, byloje Salini prieš Jornadija[25] ieškovo atstovai prieštaravo arbitro Schwartz paskyrimui nurodydami kitas bylas, kuriose ponas Schwartz buvo priešingos šalies atstovas. Pastarojoje byloje arbitras Schwartz nusišalino savo noru. Palyginimui su komerciniu arbitražu, gana panaši situacija nutiko ir ICC arbitraže, daug ginčytame Paryžiaus apeliacinio teismo sprendime byloje Avax[26]. Per arbitražo posėdį, bendrovės Avax atstovui tapo žinoma, kad arbitražo tribunolo pirmininko advokatų kontora teikė paslaugas bendrovei, kurią po to įsigijo patronuojanti bendrovė, kita ginčo šalis – Tecnimont. Tuomet Avax ICC arbitražo teismui nesėkmingai pateikė prašymą nušalinti paskirtąjį pirmininką, tačiau Paryžiaus Apeliacinis teismas panaikino arbitražo sprendimą ir nustatė, kad arbitras turėjo nuolatinį įsipareigojimą informuoti šalis apie bet ką, kas galėtų sukelti pagrįstas abejones jo nešališkumu ir nepriklausomumu.

Vis dėlto, arbitras nebuvo nušalintas Amco Asia Corp prieš Indoneziją[27] byloje, kurioje buvo prašoma jį nušalinti dėl to, kad prieš kelerius metus jis suteikė konsultacijų mokesčių klausimais individams, kurie kontroliavo ieškovų korporaciją (be to, arbitro advokatų kontora ir ieškovų atstovas turėjo bendrą biurą ir daug metų dalijosi pelnu). Likę du arbitrai atmetė prašymą nušalinti teigdami, kad tiesiog „atrodymas“, jog egzistuoja šališkumas, nebuvo pakankamas pagrindas, ir reikėjo daugiau faktų įrodančių akivaizdžią nepriklausomumo ir nešališkumo stoką. Panašiai nustatyta ir byloje Lemire prieš Ukrainą[28], kurioje arbitras Paulsson nebuvo nušalintas, nors buvo nustatyta, kad jo advokatų kontora Freshfields Bruckhaus Deringer buvo priėmusi instrukcijas atstovauti Ukrainą nesusijusiame investiciniame ginče. Byloje Nation Energy prieš Panamos Respubliką[29] šalis kreipėsi dėl sprendimo panaikinimo iš dalies remdamasi tuo, kad pasikeitė profesiniai ryšiai tarp arbitro Dr. Alexandrov ir šalies atstovo pono Grané. Abu Dr. Alexandrov ir ponas Grané dirbo toje pačioje advokatų kontoroje – Sidley Austin LLP. Vis dėlto, kiti arbitrai nusprendė, kad tariamo ryšio tarp šalies ir arbitro nepakanka nustatyti faktą, kuris įrodytų akivaizdžią arbitro nešališkumo ir nepriklausomumo stoką.

d) Arbitro buvę ryšiai su viena iš šalių. Arbitro darbo ryšiai su viena iš jį skiriančiųjų ginčo šalių ar tos šalies dukterinių bendrovių sukuria šališkumą dėl akivaizdžių finansinio priklausomumo problemų, darbo saugumo ir pavaldumo. Tai taip pat būtų tiesa arbitro atžvilgiu, kuris yra partneris, arba yra samdomas šalies atstovo ar kartu su juo dirba. Jei arbitras yra partneris ar samdomas advokatų kontoros, tuo metu atstovaujančios arbitrą skiriančią ginčo šalį, net jeigu tokia advokatų kontora toje konkrečioje byloje ir nėra šalies atstovė, ir net jeigu arbitras asmeniškai neatstovavo šalies – tokie ryšiai turėtų sukelti teisėjo nušalinimo pagrindą.[30]

Tai buvo dar svarbiau Suez[31] arbitraže, kuriame viena prašymo nušalinti profesorę Kaufmann-Kohler priežasčių buvo faktas, kad ji buvo paskirta bendrovės UBS (akcininko dviejuose ieškovuose) valdybos direktoriaus konsultante praėjus dvejiems metams nuo jos paskyrimo į arbitražo teismą. Tačiau, likę arbitrai nustatė, kad tokio tariamo ryšio egzistavimas nėra pakankamas tam, kad būtų nustatyta aplinkybė, kelianti pagrįstų abejonių dėl arbitro nepriklausomumo ir nešališkumo.[32]

Vis dėlto, viena byla, kurioje prašymas nušalinti ICSID arbitrą buvo sėkmingas (prašymas nušalinti patenkintas) buvo paremta tik arbitro komentarais žiniasklaidoje. Paprašytas pakomentuoti apie Ekvadoro pasitraukimą iš ICSID Konvencijos, arbitražo tribunolo narys Broer pareiškė, kad „Ekvadoras šiuo metu tiesiogiai atsisako įgyvendinti ICSID arbitražo tribunolų įsakymus su labai griežtomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis <…> kada nepaklusniosios investicijas priimančiosios valstybės sužino, kad ieškovai elgsis kaip tie, kuriems buvo įvykdyta ekspropriacija Libijoje, pradeda ginčų sprendimą „ant karšto aliejaus” (angl. „hot oil litigation”) ir krovinių persekiojimą, užsiima detektyviniu darbu ir žmonių, kurie remsis priešpriešinio įsipareigojimų neįvykdymo sąlygomis paskolos sutartyse, ieškojimu, politika gali pasikeisti. Pasiekus tam tikrą tašką, niekas neinvestuos neturėdami kažko, kuo gali pasikliauti”. Ši situacija įvyko Perenco Ecuador prieš Ekvadoro Respubliką[33] byloje, kurioje Nuolatinis Arbitražo Teismas nusprendė, kad arbitro Brower žiniasklaidoje išsakyti komentarai sukėlė pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo ir nepriklausomumo.

Vienoje naujausių investicinio arbitražo bylų Caratube prieš Kazachstaną[34] ICSID tribunolo nariai taip pat patenkino prašymą nušalinti arbitrą remiantis tuo, jog pastarasis buvo paskirtas Kazachstano valstybės kitame glaudžiai susijusiame investicinio arbitražo procese Agricol prieš Kazakstaną[35]. Ieškovas teigė, jog Agricol ir Caratube procesai buvo paremti iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis. Be to, abiejuose procesuose dalyvavo tie patys liudytojai, o pats arbitras abiejuose procesuose buvo paskirtas tos pačios advokatų kontoros – Curtis, Mallet-Prevost, Colt & Mosle LLP. Tribunolas sutiko su ieškovo prašymu, nurodydamas, jog ginčo šaliai užtenka įrodyti, jog egzistuoja „galimas“ arbitro nešališkumas, o tai, jogAgricol ir Caratube procesai iš tikrųjų buvo labai panašūs, gali sukelti nepasitikėjimą arbitru. Įdomu, jog tribunolo nariai nieko nepasisakė dėl tos pačios advokatų kontoros dalyvavimo arbitro paskyrime.

Nors tariamas ryšys tarp arbitro ar jo advokatų kontoros su viena iš ginčo šalių yra dažniausiai šalių prašymuose nušalinti naudojamas pagrindas[36], tokiuose prašymuose taip pat buvo pateikiama gana daug ir specifinių su tuo susijusių aplinkybių.

Pavyzdžiui, byloje Alpha Projektholding GmbH prieš Ukrainą[37] siekiant nušalinti arbitrą, jo ryšys su vienu iš atstovų buvo paremtas jų bendra edukacine patirtimi. Atsakovas siekė nušalinti arbitrą remdamasis įvairiomis priežastimis, kylančiomis iš to fakto, kad šis buvo Harvardo teisės mokykloje tuo pačiu metu, kaip ir ieškovo atstovas.

Arbitražo tribunolas atmetė šį prašymą ir pažymėjo, kad nėra jokio atvejo ar mokslinės pozicijos, kuri teigtų „kad seniai įvykę susidūrimai mokslinėje institucijoje, vieni patys, suteiktų objektyvų pagrindą, tikrą ar suvokiamą, pateisinantį akivaizdų būgštavimą dėl nešališkumo ar demonstruojantį akivaizdžią patikimumo stoką nepriklausomumo atžvilgiu”.

Be to, būta bylų, kada prašymas nušalinti arbitrą buvo paremtas tribunolo nario akademiniais darbais. Pavyzdžiui, bylojeUrbaser prieš Argentiną[38] ICSID arbitražo tribunolas atmetė Argentinos prašymą nušalinti arbitrą arbitro publikuojamų akademinių straipsnių pagrindu, ir nurodė, kad akademinės nuomonės išsakymas, net jei ta nuomonė yra susijusi su konkrečia nagrinėjama byla, neturėtų būti pakankamas pagrindas prašymui nušalinti dėl nepriklausomumo ar nešališkumo stokos. Taigi, neturėtų būti arbitrą nušalinantis faktorius tai, kad arbitras yra parašęs straipsnių ar vedęs paskaitų susijusių su teisiniais ar komerciniais klausimais aptariamais nagrinėjamoje byloje, kol tie raštai ir paskaitos nepateikia pozicijos dėl konkretaus šalių ginčo. Kaip sutinkama doktrinoje -„Arbitras nėra saistomas savo buvusių mokslinių darbų ir visuomet turi laisvę pakeisti savo nuomonę”.[39]

Vis dėlto, galima būtų teigti, kad patikimesnis pagrindas prašymui nušalinti (turint omenyje aplinkybę, kad valstybė yra atsakovas ICSID arbitraže) yra arbitro pilietybė. Ši aplinkybė buvo nagrinėjama byloje Eudoro A Olguín prieš Paragvajaus Respubliką[40], kurioje arbitras nusišalino po to, kai Paragvajus pateikė prašymą jį nušalinti pilietybės pagrindu, turint omenyje arbitro dvigubą Peru ir JAV pilietybę ginčo nagrinėjimo metu. ICSID Konvencijos 38 straipsnis nustato, kad arbitrai, paskirti Administracinės tarnybos vadovo, nebus piliečiai Susitariančiosios Valstybės, kuri yra ginčo šalis.

Taigi, galima pastebėti, kad nors prašymo nušalinti arbitrą pagrindai praktikoje yra panašūs, vis dėlto, tokių prašymų ICSID arbitraže rezultatai yra gana prieštaringi. Panašios situacijos pateikia priešingus rezultatus:[41]  arba arbitrai nusišalina patys, arba prašymas juos nušalinti atmetamas kitų arbitražo tribunolo narių. Taigi, sunku nustatyti aiškias sėkmingo prašymo nušalinti ICSID arbitrą ribas. Vis dėlto, didelė dalis rezultato priklauso nuo paties arbitro, kurio atžvilgiu teikiamas prašymas nušalinti. Bet koks priešlaikinis arbitro mandato nutraukimas turėtų rimtų pasekmių ir pačiam arbitražo procesui. Faktoriai, į kuriuos taip reikia atsižvelgti, yra ginčo nagrinėjimo stadija, galimas delsimas sukeltas nusišalinimo ir ateities bendradarbiavimo perspektyvos[42].

Kaip teigia autoriai, nušalinimo procesas dažnai yra apgaubtas paslapties, taigi, trukdantis žinomų, nuoseklių standartų plėtojimui.[43] Taigi, galima teigti, kad šioje ICSID arbitražo srityje gali būti naudingas ir papildomų-antrinių standartų (IBA gairių) taikymas.[44]

 

 

 

3.                  Antrinių standartų taikymas

 

Reikėtų pažymėti, kad ICSID arbitrai yra linkę taikyti antrinius standartus priimtus ir taikomus tarptautinėje bendruomenėje (dar kitaip vadinamus angl. soft law). IBA gairės[45] buvo minimos daugelyje sprendimų, susijusių su prašymais nušalinti ICSID arbitrus.[46] Vis dėlto, IBA gairės dažniausiai minimos tik kaip „gairės”, o ne kaip įpareigojantis instrumentas.[47]

Pavyzdžiui, IBA gairės buvo minimos sėkmingame prašyme nušalinti arbitrą byloje Perenco Ecuador prieš Ekvadoro Respubliką (reikšminga šioje byloje buvo tai, kad šalys susitarė, jog IBA gairės bus taikomos). Kaip yra nustatyta ICSID Konvencijoje – sprendimas dėl bet kokio siūlymo nušalinti arbitrą bus priimamas kitų arbitražo tribunolo kolegijos narių. Žinoma, ginčo šalis gali siūlyti komisijai ar arbitražo tribunolui bet kurio iš arbitrų kolegijos narių nušalinimą remiantis bet kokiu faktu parodančiu akivaizdžią reikalaujamų savybių stoką. Į IBA gaires buvo atsižvelgta nemažame skaičiuje sprendimų atmetančių prašymą nušalinti, pvz. EDF prieš Argentiną[48] prašymas nušalinti arbitrą buvo atmestas remiantis 7(c) IBA gairių straipsniu. Nors pastarasis sprendimas buvo didžiąja dalimi paremtas IBA gairėmis, negalima daryti išvados, kad IBA gairių taikymas visada reikštų sėkmingą prašymą nušalinti arbitrą.[49]

Taip pat galima pastebėti, kad IBA gairės nustato žemesnę ribą sėkmingam prašymui palyginus su „akivaizdumo” reikalavimu ICSID Konvencijoje,[50] tačiau, kaip pažymėjo profesorius Schreuer, ICSID Konvencija nustato gana didelę įrodinėjimo pareigą šaliai pateikiančiai prašymą nušalinti arbitrą[51], taigi, galima teigti, kad nors šalys ir gali sudaryti kokius nori susitarimus, turėtų būti aišku, kad prašymų nušalinti ICSID arbitrą tvarka negali būti apeita susitarimu.[52]

Kita vertus, arbitrai, kaip sprendimų priėmėjai, yra įpareigoti taikyti precedentą „kad plėtotų normatyvinę aplinką, kuri būtų nuspėjama”.[53] Taigi, galima teigti, kad į IBA gaires galima atsižvelgti nagrinėjant kiekvieną prašymą nušalinti ICSID arbitrą.

 

Išvados

 

Atsižvelgiant į šiame straipsnyje pateiktą bylų analizę, galima padaryti išvadą, kad investicinio arbitražo ICSID praktika, susijusi su prašymais nušalinti arbitrą, nors gana siaura, nustato, kad didelė dalis tokio prašymo sėkmingumo priklauso ne nuo taikytinų taisyklių ar nuostatų, bet nuo kiekvienos bylos faktų ir pačių arbitrų sprendimo.

Tačiau svarbu tai, kad teisė nušalinti arbitrą yra viena iš teisingo proceso principo dalių. Iš pateiktos arbitrų nušalinimo praktikos analizės matyti, jog šio principo užtikrinimas visų pirma priklauso nuo savalaikio faktų galinčių sukelti abejones arbitrų šališkumu pateikimo. Be to, kiekvienas prašymas nušalinti arbitrą sąlygoja tai, kad viena iš šalių turi abejonių dėl arbitro šališkumo bei proceso sąžiningumo, todėl prašymai nušalinti arbitrą praktikoje visada nagrinėjami rašytinio proceso būdų, taip užtikrinant šalims galimybę pilnai pristatyti savo poziciją bei išdėstyti abejones. Tuo pačiu, kitai proceso šaliai taip pat suteikiama galimybė pateikti ir prieštaraujančią nuomonę, kas užtiktina proceso lygiateisiškumą.

Atlikto tyrimas taip pat atkleidžia tai, jog šalis prašanti nušalinti arbitrą turi pilnai pagrįsti tokį prašymą objektyvia analize, todėl šaliai teikiančiai prašymą nušalinti arbitrą tenka didelė įrodinėjimo našta. Tačiau galima teigti, kad didelė įrodinėjimo našta užtiktina, jog prašymai nušalinti arbitrą bus pilnai pagrįsti, o ne spekuliatyviniai, o tai savo ruožtu užtikrins proceso integralumą.

Be kita ko, galima pastebėti, kad atvejais, kada nusprendžiama ar egzistuoja priežastys nušalinti arbitrą ir atsižvelgiant į tai, kad sprendimas galų gale priimamas pačių arbitrų kurie tokį sprendimą priima kolegialiai – arbitras kurį prašoma nušalinti paprastai nusišalina pats, vietoje to, kad lauktų jo nušalinimo procedūros pabaigos. Net jeigu prašymo nušalinti nagrinėjimo procedūra prasidėjo, pagirtina arbitražo tribunolo nariui savo noru pasitraukti iš savo pareigų, nes šioje situacijoje taip pat galioja tam tikri etikos standartai ir arbitras privalo išvengti netgi menkiausių įtarimų, kad jis yra nešališkas.

Kalbant apie ICSID Konvencijos nuostatas šiuo klausimu, galima teigti, kad šiuo laikotarpiu nėra būtinybės ICSID Konvencijos pakeitimams, nes egzistuoja aiški tendencija ICSID arbitražo tribunolams taikyti ir tvirtai laikytis tarptautiniu mastu pripažintų standartų, tokių kaip IBA gairės. Be to, mažas nušalinimų skaičius rodo sistemos stabilumą ir sėkmingą bandymų piktnaudžiauti nušalinimo teise kontrolę.

 


[1] NAIMARK, R. W.; KEER, S. E. International Private Commercial Arbitration: Expectations and Perceptions of Attorneys and Business People. New York: Global Center for Dispute Resolution Research, 2005, p. 38.

[2] GAILLARD, E.; SAVAGE, J. Fouchard, Gaillard, Goldman on international commercial arbitration. Kluwer Law International, 1999. Taip pat žr. LCIA taisyklės, str. 10, ICDR taisyklės, str. 8, SCC taisyklės, str. 18, SIAC taisyklės, str. 12, JCAA taisyklės, str. 21.

[3] Taip pat žr. LCIA taisyklės, str. 10, ICDR taisyklės, str. 8, SCC taisyklės, str. 18, SIAC taisyklės, str. 12, JCAA taisyklės, str. 21.

[4] DAELE, K. Author of forthcoming study on arbitrator disqualification explains why ICSID arbitrators are so difficult to unseat [interaktyvus. Žiūrėta 2011-06-08]. Prieiga per internetą: <http://www.iareporter.com/articles/20110608>; taip pat žr. KAREL Daele. Challenge and Disqualification of Arbitrators in International Arbitration. Kluwer Law International, 2012.

[5] Analogiškų tyrimų Lietuvos autorių darbuose nebuvo atlikta, tačiau galima išskirti kelias aktualias užsienio autorių publikacijas – professor CRAWFORD, James, AC SC Member of the Permanent Court of Arbitration, Whewell professor of International Law, University of Cambridge „Challenges To Arbitrators In ICSID Arbitrations“, Confronting Global Challenges: From Gunboat Diplomacy to Investor-State Arbitration PCA Peace Palace Centenary Seminar, 11 October 2013 – šioje publikacijoje autoriai analizavo „pagrįstos abejonės“ arbitro šališkumu institutą; taip pat paminėtina ir KAREL, Daele. Challenge and Disqualification of Arbitrators in International Arbitration, Kluwer Law International, 2012 m. publikacija, kurioje išsamiai aptariamas arbitrų nušalinimo institutas tiek komercinio, tiek investicinio arbitražo kontekste. Galiausiai pažymėtina ir išsami publikacija apie ICSID arbitražo procedūra, kurioje taip pat aptariamas ir investicinio arbitražo tribunolo nušalinimas – LUCY, Reed; JAN, Paulsson ir NIGEL, Blackaby. Guide to ICSID Arbitration. Kluwer Law International, 2011.

[6] SCHREUER, C. The ICSID Convention: a commentary on the Convention on the Settlement of Investment Disputes between States and Nationals of Other States. Cambridge University Press, 2001, p. 1202. Taip pat žr. ICSID. 2008-05-12 Sprendimą byloje Suez, Sociedad General de Aguas de Barcelona S.A. and InterAguas Servicios Integrales del Agua S.A. v. The Argentine Republic, ICSID. bylos Nr. ARB/03/17 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-01-17]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0812.pdf>, (sprendimas dėl antrojo pasiūlymo dėl arbitražo tribunolo nario nušalinimo, 2008-05-12).

[7] ICSID. 2001-01-01 Sprendimas byloje Zhinvali Development Ltd v Republic of Georgia, ICSID bylos Nr. ARB/00/1 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-03-05]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0007.pdf>, (sprendimas dėl atsakovo prašymo nušalinti teisėją).

[8] BROCHES, A. History of the ICSID Convention. Worldbank, 1970, t. 1, p. 72–4.

[9] ICSID. 2001-10-03 Sprendimas byloje Compañía de Aguas del Aconquija S.A. and Vivendi Universal S.A. v. Argentine Republic, ICSID bylos Nr. ARB/97/3 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-09-12]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0208.pdf>, (sprendimas dėl pasiūlymo nušalinti tribunolo prezidentą).

[10] SCHREUER, C. The ICSID. Convention: a commentary on the Convention on the Settlement of Investment Disputes between States and Nationals of Other States. Cambridge University Press, 2001, p. 1198; taip pat žr. ICSID. 2009-11-06 Sprendimą byloje CEMEX Caracas Investments B.V. and CEMEX Caracas II Investments B.V. v. Bolivarian Republic ofVenezuela, ICSID bylos Nr. ARB/08/15 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-02-15]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0139.pdf>, (du ICSID arbitražo tribunolo nariai – arbitras Gilbert Guillaume (prezidentas) ir profesorius Georges Abi-Saab – atmetė Venesuelos prašymą nušalinti trečiąjį arbitražo arbitrą, p. Robert B. von Mehren, teigdami, kad Venesuela laukė šešis mėnesius prieš teikdama prašymą nušalinti arbitražo tribunolo narį ir nustatydami, kad Venesuela laukė per ilgai ir „atsisakė savo teisės” prašyti p. Mehren nušalinimo).

[11] REDFERN, A.; HUNTER, M.; BLACKABY, N.; PARTASIDES, C. Law and practice of international commercial arbitration. Sweet & Maxwell, 2004, IV leidimas, p. 208.

[12] MCILWRATH, M.; SAVAGE, J. International Arbitration and Mediation: A Practical Guide. Kluwer Law International, 2010, p. 391.

[13] BRUBAKER, J. R. The Judge Who Knew Too Much: Issue Conflicts in International Adjudication. Berkeley Journal of International Law, 2008, p. 134; Deklaracijos klausimas buvo analizuotas ICSID. 2010-12-23 Sprendime byloje Tidewater INC, Tidewater Investment SRL, Tidewater Caribe, C.A., Twenty Ground Offshore, L.L.C. Point Marine, L.L.C., Twenty Grand Marine Service, L.L.C., Jackson Marine, L.L.C., Zapata Gulf Marine Operators, L.L.C.V the Bolibarian Republic of Venezuela, ICSID bylos Nr. ARB/10/5 [interaktyvus. Žiūrėta 2012-10-10]. Prieiga per internetą: <https://ICSID..worldbank.org/ICSID./FrontServlet?requestType=CasesRH&actionVal=showDoc&docId=DC2031_En&caseId=C961>, (sprendimas dėl ieškovo siūlymo nušalinti Prof. Brigitte Stern).

[14] GARCIA-BOLIVAR, O. E. Comparing Arbitrator Standards of Conduct in International Commercial Trade Investment Disputes. Dispute resolution journal, 2005, p. 60.

[15] Tik keletas prašymų buvo patenkinti: ICSID. 2009-12-08 Sprendimas byloje Perenco Ecuador Ltd. v. Republic of Ecuador and Empresa Estatal Petróleos del Ecuador (Petroecuador), ICSID bylos Nr. ARB/08/6 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-11]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0625.pdf>; ICSID.2014-02-21 Sprendimas byloje Caratube International Oil Company LLP v. The Republic of Kazakhstan, ICSID bylos Nr. ARB/08/12 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-11]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/italaw3082.pdf>; Kitų prašymų svarstymas pasibaigė arbitražo tribunolo nario savanorišku nusišalinimu: ICSID. 2001-07-26 Sprendimas byloje Eudoro A Olguín v. Republic of Paraguay, ICSID bylos Nr. ARB/98/5 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-11]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0587.pdf>; ICSID. 2006-10-04 Sprendimas byloje World Duty Free Company Ltd. v. Republic of Kenya, ICSID bylos Nr. ARB/00/7 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-11]. Prieiga per internetą: <http://italaw.com/documents/WDFv.KenyaAward.pdf>; ICSID.2004-11-09 Sprendimas byloje Salini Costruttori S.p.A. and Italstrade S.p.A. v. Hashemite Kingdom of Jordan, ICSID bylos Nr. ARB/02/13 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-18]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0735.pdf>; ICSID. 1998 Sprendimas byloje Victor Pey Casado and President Allende Foundation v. Republic of Chile, ICSID bylos Nr. ARB/98/2 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-18]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/cases/829>; ICSID. 2008-07-29 Sprendimas byloje African Holding Company of America, Inc. and Société Africaine de Construction au Congo S.A.R.L. v. Democratic Republic of the Congo, ICSID bylos Nr. ARB/05/21 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-19]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0016.pdf>; ICSID. 2007-02-05 Sprendimas byloje Rail World LLC and others v. Republic of Estonia, ICSID bylos Nr. ARB/06/6 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-18]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0712_0.pdf>; ICSID. 2010-07-16 Sprendimas byloje S&T Oil Equipment & Machinery Ltd. v. Romania, ICSID bylos Nr. ARB/07/13 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-18]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0743.pdf>.

[16] ICSID. 2007-10-22 Sprendimas byloje Amco Asia Corporation and others v. Republic of Indonesia, ICSID bylos Nr. ARB/81/1 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-07-12]. Prieiga per internetą: <http://italaw.com/documents/Suez-VivendiChallenge.pdf>; ICSID. 2003-09-16 Sprendimas byloje Generation Ukraine Inc. v. Ukraine, ICSID bylos Nr. ARB/00/9 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-11-13]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0358.pdf>; ICSID. 2002-12-19 Sprendimas byloje SGS Société Générale de Surveillance S.A. v. Islamic Republic of Pakistan, ICSID bylos Nr. ARB/01/13 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-11-13]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/cases/1009>; ICSID. 2009-09-01 Sprendimas byloje Azurix Corp. v. Argentine Republic, ICSID bylos Nr. ARB/01/12 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-10-03]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0065.pdf>; ICSID. 2008-05-01 Sprendimas byloje Siemens A.G. v. Argentine Republic, ICSID bylos Nr. ARB/02/8 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-11-23]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0792.pdf>; ICSID. 2009-06-30 Sprendimas byloje Saipem S.p.A. v. People’s Republic of Bangladesh, ICSID bylos Nr. ARB/05/7, [interaktyvus. Žiūrėta 2013-11-13]. Prieiga per internetą: <http://italaw.com/documents/SaipemBangladeshAwardJune3009_002.pdf>; ICSID. 2005 Sprendimas bylojeAsset Recovery Trust S.A. v. Argentine Republic, ICSID. bylos Nr. ARB/05/11 [interaktyvus. Žiūrėta 2012-03-29]. Prieiga per internetą: <https://ICSID..worldbank.org/apps/ICSID.WEB/Pages/default.aspx>; ICSID. 2005-05-11 Sprendimas byloje Sempra Energy International v. Argentine Republic, ICSID bylos Nr. ARB/02/16 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-03-29]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0768.pdf>; ICSID. 2007-10-22 Sprendimas byloje Suez, Sociedad General de Aguas de Barcelona S.A. and InterAgua Servicios Integrales de Agua S.A. v. Argentine Republic, ICSID bylos Nr. ARB/03/17 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-11-13]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0811_0.pdf>; ICSID. 2008-05-12 Sprendimas byloje Suez, Sociedad General de Aguas de Barcelona S.A. and Vivendi Universal S.A. v. Argentine Republic, ICSID bylos Nr. ARB/03/19 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-03-29]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0812.pdf>; ICSID. 2012-11-30 Sprendimas byloje Electrabel S.A. v. Republic of Hungary, ICSID bylos Nr. ARB/07/19 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-01-15]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/italaw1071clean.pdf>; ICSID. 2008-04-26 Sprendimas byloje Saba Fakes v. Republic of Turkey, ICSID bylos Nr. ARB/07/20 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-01-15]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/cases/429>; ICSID.2008-06-25 Sprendimas byloje EDF International S.A., SAUR International S.A. and León Participaciones Argentinas S.A. v. Argentine Republic, ICSID bylos Nr. ARB/03/23 [interaktyvus. Žiūrėta 2012-01-15]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0262.pdf>; ICSID. 2010-01-14 Sprendimas byloje Joseph C. Lemire v. Ukraine, ICSID bylos Nr. ARB/06/18 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-07-11]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0453.pdf>; ICSID. 2009-11-12 Sprendimas bylojeParticipaciones Inversiones Portuarias SARL v. Gabonese Republic, ICSID bylos Nr. ARB/08/17 [interaktyvus. Žiūrėta 2012-11-05]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0620.pdf>.

[17] ICSID. 2002-12-19 Sprendimas byloje SGS Société Générale de Surveillance S.A. v. Islamic Republic of Pakistan  (sprendimas dėl ieškovo siūlymo nušalinti arbitražo teismo teisėją). [interaktyvus. Žiūrėta 2012-11-05]. Prieiga per internetą: http://www.italaw.com/cases/1009].

[18] REED, L.; PAULSSON, J. Guide to ICSID. Arbitration. Kluwer Law International, 2010, II leidimas, p. 123-157.

[19] ICSID. 2002-07-03 Sprendimas byloje Compañía de Aguas del Aconquija S.A. ir Vivendi Universal S.A. v. Argentine, ICSID bylos Nr. ARB/97/3 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-11]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0210.pdf>, (Ad hoc komiteto sprendimas dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo).

[20] ICSID. 2010-12-23 Sprendimas byloje Tidewater INC, Tidewater Investment SRL, Tidewater Caribe, C.A., Twenty Ground Offshore, L.L.C. Point Marine, L.L.C., Twenty Grand Marine Service, L.L.C., Jackson Marine, L.L.C., Zapata Gulf Marine Operators, L.L.C.V the Bolibarian Republic of Venezuela, (sprendimas dėl ieškovo siūlymo nušalinti profesorę Brigitte Stern). [interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-11]. Prieiga per internetą:  http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0860.pdf

[21] ICSID. 2009-11-12 Sprendimas byloje Participaciones Inversiones Portuarias SARL v. Gabonese Republic[interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-11]. Prieiga per internetą: http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0262.pdf

[22] CRAIG, W. L.; PARK, W. W. ir PAULSSON, J. International Chamber of Commerce Arbitration. Oceana publications, 2000, III leidimas, p. 231.

[23] ICSID. 2006-10-04 Sprendimas byloje World Duty Free Company Ltd. v. Republic of Kenya [interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-11]. Prieiga per internetą: http://www.italaw.com/other-investment-cases

[24] ICSID. 2010-07-16 Sprendimas byloje S&T Oil Equipment & Machinery Ltd. v. Romania [interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-11]. Prieiga per internetą: http://www.italaw.com/cases/documents/968

[25] ICSID. 2004-11-09 Sprendimas byloje Salini Costruttori S.p.A. and Italstrade S.p.A. v. Hashemite Kingdom of Jordan[interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-11]. Prieiga per internetą: http://www.italaw.com/cases/954

[26] Paryžiaus apeliacinis teismas. 2009-02-12 Sprendimas byloje Avax v. Technimont, Paryžiaus apeliacinio teismo bylos Nr. RG 07/22 164.

[27] ICSID. 2007-10-22 Sprendimas byloje Amco Asia Corporation and others v. Republic of Indonesia [interaktyvus. Žiūrėta 2013-12-11]. Prieiga per internetą: http://uk.practicallaw.com/8-504-4306?q=*&qp=&qo=&qe=

[28] ICSID. 2010-01-14 Sprendimas byloje Joseph C. Lemire v. Ukraine [interaktyvus. Žiūrėta 2013-11-15]. Prieiga per internetą: http://www.italaw.com/cases/documents/616

[29] ICSID. 2011-09-07 Sprendimas byloje Nation Energy Corporation, Electric Machinery Enterprise INC., and Jaime Jurado V the Republic of Panama, ICSID bylos Nr. ARB/06/19 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-11-15]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0561.pdf>.

[30] BISHOP, D.; REED, L. Practical Guidelines for Interviewing, Selecting and Challenging Prospective Arbitrators. Arbitration International, 1998, p. 395, 424; WHITESELL, A. M. Independence in ICC Arbitration: ICC Court Practice concerning the Appointment, Confirmation, Challenge and Replacement of Arbitrators. ICC International Court of Arbitration bulletin Nr. 690, 2008.

[31] ICSID. 2008-05-12 Sprendimas byloje Suez, Sociedad General de Aguas de Barcelona S.A. and InterAguas Servicios Integrales del Agua S.A. v. The Argentine Republic [interaktyvus. Žiūrėta 2013-11-15]. Prieiga per internetą:http://italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0824.pdf

[32] SHEPPARD, A.; BINDER, C.; KRIEBAUM, U.; REINISCH, A.; WITTICH, S. Arbitrator Independence in ICSID. Arbitration. International investment law for the 21st century: essays in honour of Schreuer. New York: Oxford University Press, 2009, p. 142.

[33] PCA. 2009-12-08 Sprendimas byloje Perenco Ecuador Ltd. v. Republic of Ecuador and Empresa Estatal Petróleos del Ecuador (Petroecuador) [interaktyvus. Žiūrėta 2014-05-09] http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0625.pdf

[34] ICSID. 2014-02-21 Sprendimas byloje Caratube International Oil Company LLP v. The Republic of Kazakhstan[interaktyvus. Žiūrėta 2014-05-09] http://www.italaw.com/cases/211

[35] ICSID. 2013-08-01 Sprendimas byloje Ruby Roz Agricol and Kaseem Omar v. Kazakhstan [interaktyvus. Žiūrėta 2014-05-09]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/italaw1558.pdf>.

[36] SCHREUER, C. The ICSID. Convention: a commentary on the Convention on the Settlement of Investment Disputes between States and Nationals of Other States. Cambridge University Press, 2001, p. 516; BROWN, C.; MILES, K. Evolution in Investment Treaty Law and Arbitration. Cambridge University Press, 2011, p. 32; BLACKABY, N.; PARTASIDES, C.; REDFERN, A.; HUNTER, M. Redfern and Huntern on International Arbitration. United Kingdom: Oxford University Press, 2009, p. 282.

[37] ICSID. 2010-03-19 Sprendimas byloje Alpha Projektholding GmbH v. Ukraine, ICSID bylos Nr. ARB/07/16 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-04-18]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0025.pdf>.

[38] ICSID. 2010-08-12 Sprendimas byloje Urbaser SA and another v. Argentina, ICSID bylos Nr. ARB/07/26 [interaktyvus. Žiūrėta 2013-09-15]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0887.pdf>.

[39] BISHOP, D.; REED, L. Practical Guidelines for Interviewing, Selecting and Challenging Party-Appointed Arbitrators in International Commercial Arbitration. Arbitration International, 1998, t. 14, p. 29; taip pat žr. CRAIG, W. L.; PARK, W. W.; PAULSSON, J. International Chamber of Commerce Arbitration. New York: Oceana Publications, 2000, III leidimas, p. 232.

[40] ICSID. 2001-07-26 Sprendimas byloje Eudoro A Olguín v. Republic of Paraguay [interaktyvus. Žiūrėta 2013-09-15]. Prieiga per internetą: http://www.italaw.com/cases/776

[41] Palyginus rezultatą bylose ICSID. 2009-12-08 Sprendimas byloje Perenco Ecuador Ltd. v. Republic of Ecuador and Empresa Estatal Petróleos del Ecuador (Petroecuador) [interaktyvus. Žiūrėta 2013-09-15]. Prieiga per internetą:http://www.italaw.com/cases/documents/820  ir ICSID. 2008-05-12 Sprendimas byloje Suez, Sociedad General de Aguas de Barcelona S.A. and InterAguas Servicios Integrales del Agua S.A. v. The Argentine Republic [interaktyvus. Žiūrėta 2013-09-15]. Prieiga per internetą: http://italaw.com/cases/documents/1062  arba ICSID. 2010-07-16 Sprendimas bylojeS&T Oil Equipment & Machinery Ltd. v. Romania [interaktyvus. Žiūrėta 2013-09-15]. Prieiga per internetą:http://www.italaw.com/cases/documents/968

[42] LEW, J. D. M.; MISTELIS, L. A.; KRÖLL, S. Comparative international commercial arbitration. Kluwer Law International, 2003, p. 282.

[43] TUPMAN W. M. Challenge and Disqualification of Arbitrators in International Commercial Arbitration. International and Comparative Law Quarterly, 1989, p. 26-52.

[44] BORN, G. R. International commercial arbitration, 2009 (IBA gairės nustato tinkamą kontaktų tarp šalies ir numatomų arbitražo teismo teisėjų apimtį).

[45] Įvadas į IBA gaires teigia, kad jos turėtų būti „vienodai taikomos kitoms arbitražo rūšims, tokioms kaip investicinis arbitražas (tol, kol jos negali būti laikomos komerciniu arbitražu)”.

[46] Arbitražo tribunolai taikantys ICSID. Konvenciją pripažino IBA gairių įtikinamą autoritetą, kaip matyti bylose ICSID.2008-05-06 Sprendimas byloje Hrvatska Electroprivreda, d.d. v. Republic of Slovenia, ICSID bylos Nr. ARB/05/24 [interaktyvus. Žiūrėta 2014-04-12]. Prieiga per internetą: <http://italaw.com/documents/HrvatskaOrderreCounsel.pdf>; ICSID. 2010-01-14 Sprendimas byloje The Rompetrol Group N.V. v. Romania, ICSID bylos Nr. ARB/06/3 [interaktyvus. Žiūrėta 2014-04-12]. Prieiga per internetą: <http://www.italaw.com/sites/default/files/case-documents/ita0718.pdf>.

[47] ICSID. 2010-03-19 Sprendimas byloje Alpha Projektholding GmbH v. Ukraine (sprendimas dėl prašymo nušalinti arbitražo teismo teisėją); [interaktyvus. Žiūrėta 2014-04-12]. Prieiga per internetą: http://www.italaw.com/cases/71 „These guidelines have an indicative value only, they may furnish a useful indication” by the ICSID. Secretary‐General (ICSID. 2009-11-12 Sprendimas byloje Participaciones Inversiones Portuarias SARL v. Gabonese Republic) [interaktyvus. Žiūrėta 2014-04-12]. Prieiga per internetą: http://www.italaw.com/cases/814

[48] ICSID. 2008-06-25 Sprendimas byloje EDF International S.A., SAUR International S.A. and León Participaciones Argentinas S.A. v. Argentine Republic [interaktyvus. Žiūrėta 2014-04-12]. Prieiga per internetą:http://www.italaw.com/cases/372

[49] Į IBA gaires buvo atsižvelgta keliuose sprendimuose, atmetančiuose prašymus nušalinti arbitražo teismo teisėją, pavyzdžiui, ICSID. 2008-06-25 Sprendimas byloje EDF International S.A., SAUR International S.A. and León Participaciones Argentinas S.A. v. Argentine Republic [interaktyvus. Žiūrėta 2014-04-12]. Prieiga per internetą:http://www.italaw.com/cases/372, (sprendimas dėl prašymo nušalinti arbitražo teismo teisėją, likusieji arbitražo teismo nariai rėmėsi IBA gairių standartu 7(c) tam, kad atmestų prašymą).

[50] Pavyzdžiui, IBA gairių 3-čiasis bendrasis standartas reikalauja, kad arbitražo tribunolo nariai atskleistų „faktus ir aplinkybes, galinčias šalių akyse sukelti abejonių dėl arbitražo teismo teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo”; Taip pat žr. BEKKER, P. H. F.; DOLZER, R.; WAIBEL. M. Making Transnational Law Work in the Global Economy: Essays in Honour of Detlev Vagts. Cambridge University Press, 2010, p. 493.

[51] SCHREUER, C. H. The ICSID. Convention: A Commentary. Cambridge University Press, 2001, p. 1200; LUTTRELL, S.Bias challenges in international commercial arbitration: the need for a ‘real danger’ test. Kluwer Law International, 2009, p. 225; CRAWFORD, J.; LEE, K. ICSID. Reports. Cambridge University Press, 2004, p. 337.

[52] Kaip teigiama komentare – „Nors IBA gairės pamokomos, jos tiesiogiai nenagrinėja tarptautinio investicinio arbitražo, kur konflikto problema buvo ir yra ypatingai paplitusi”; LAIRD, I. A.; WEILER, T. Investment treaty arbitration and international law. JurisNet, 2009-07-01, t. 2, p. 28.

[53] KAUFMANN-KOHLER, G. The 2006 Freshfields Lecture — Arbitral Precedent: Dream, Necessity, or Excuse? Journal of International Arbitration, 2007, t. 23, p. 357.

  Posts

No posts