List

Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių ekonomika yra ganėtinai jauna, ji skaičiuojama nuo 1990-1992 metų, kuomet buvo atgauta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Dėl šios aplinkybės Lietuva neturėjo plataus istorinio komercinių ar investicinių sutarčių tinklo su kaimyninėmis valstybėmis bei likusiu pasauliu. Todėl, 1992 metai žymi Lietuvos perėjimą prie laisvosios rinkos ekonomikos, kas taip pat reiškia, kad Lietuva tapo tarptautinės komercinės rinkos nare ir kaip besivystanti šalis, turėjo greitai pritraukti užsienio investicijas reikalingas efektyviam šalies ūkio vystymuisi.

Nenuostabu, kad būtent 1992-1993 metai yra tas laikotarpis, kuomet Lietuvos Respublika sudarė daugelį dvišalių investicinių sutarčių (arba – DIS). Kadangi ankstyvosios Lietuvos Respublikos DIS sudarytos gana greitai, be didelių derybų, jos yra gana panašios į tas, kurias sudarė likusios Europos valstybės bei apima visas pagrindines nuostatas, kurias galima rasti pagrindinėse DIS sudarytose bet kurios kitos Europos valstybės.

Tačiau, kadangi dabartinė tarptautinė investicijų teisė ir DIS taikymo praktika keičiasi dramatiškai, specifinės DIS formuluotės ir sulygtos sąlygos tapo labai svarbios ir analizuojamos daug išsamiau, kaip niekad iki šiol[1]. Taigi, pirma reikalinga atidžiau pažvelgti į Lietuvos DIS formuluotes bei į daugybę skiriamųjų bruožų. Šių skiriamųjų bruožų palyginimas atskleis skaitytojui pagrindines Lietuvos Respublikos DIS nuostatų sąvokas, jų galimą interpretaciją bei bendrą vaizdą visų Lietuvos Respublikos sudarytų DIS nuo 1992 metų iki pat 2013 metų.

Taigi pagrindinis šiame straipsnyje atliekamo tyrimo tiks­las – identifikuoti Lietuvos Respublikos DIS skiriamuosius bruožus ir jų panašumus, identifikuoti Lietuvos Respublikos DIS galimas interpretacijas ir bendrai pažvelgi į 20-ies metų Lietuvos Respublikos DIS politiką. Šio tyrimo objektas – Lietuvos Respublikos dvišalės investicinės sutartys (DIS). Kadangi daugelis atsakymų į iškeltą tyrimo klau­simą priklauso nuo DIS aiškinimo, interpretavimo metodų, būtent šie metodai bus analizuojami atsižvelgiant į bendrą tarptautinės investicinės teisės padėtį inves­ticinių ginčų kontekste. Atliekant tyrimą naudoti lingvistinis, loginis, sisteminis, lyginamasis, teologinis ir kiti tyrimo metodai.

 

A.                SĄVOKOS „INVESTUOTOJAS“ APIBRĖŽIMO YPATYBĖS

 

Ieškinius pagal dvišalių investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis gali pareikšti fiziniai asmenys ar korporacijos. Fiziniai asmenys dažnai perkelia investicijas į užsienį, ir tokios investicijos saugomos sutarčių, sudarytų tų valstybių, kurių piliečiai tie asmenys yra. Ieškovui reikia įrodyti, kad jis turi teisę pagal sutartį pareikšti ieškinį, įrodydamas, kad jis yra tarptautinę sutartį, kurios pagrindu jis pareiškia ieškinį, sudariusiosios valstybės pilietis. Sutarčių formuluotės ir teorijos, interpretuojančios tokias formuluotes, yra aiškinamos būtent investicijų sutartyse.

Dažniausiai, DIS suteikia apsaugą investuotojams, kurie kiekvienos  Susitariančiosios Šalies atžvilgiu reiškia fizinius ar juridinius asmenis, turinčius pilietybę ar įsteigtus pagal tos Susitariančiosios Šalies įstatymus.

 

a)                  Investuotojo pagrindinė buveinė ir veiklos vieta

 

Didžioji dalis Lietuvos tarptautinių dvišalių investicijų skatinimo ir apsaugos sutarčių nustato, kad juridinis asmuo, kuris yra įsteigtas arba kitokiu būdu tinkamai organizuotas pagal susitariančiosios šalies (t.y. valstybės, kuri yra sutarties šalis) teisės aktus, yra „investuotojas”.

Tačiau yra sutarčių, kurios reikalauja, kad tokie subjektai verstųsi „tikrąja ekonomine veikla” susitariančiosios šalies teritorijoje, pavyzdžiui, Lietuvos – Bosnijos ir Hercegovinos[2] /Indijos[3] /Lenkijos[4] /Mongolijos[5] /Portugalijos[6] DIS ir/arba jos teritorijoje turėtų pagrindinę buveinę, pavyzdžiui, Lietuvos – Argentinos[7] /Čekijos Respublikos[8]/Ispanijos[9] /Kinijos[10] /Latvijos[11] DIS ir/arba faktinę bendrovės administracijos buveinę, pavyzdžiui, Lietuvos – Švedijos[12] DIS.

Tai reiškia, jog investuotojas norintis ginti savo teises pagal DIS turėtų įrodyti ne tik tai, kad jis yra įsteigtas pagal kitos susitariančios valstybės įstatymus, tačiau ir vykdo realią veiklą toje susitariančioje valstybėje bei turi joje savo pagrindinę buveinę.

Taip pat yra sutarčių su atsisakymo taikyti apsaugą ar privilegijas sąlygomis (angl. denial of benefits clauses), pavyzdžiui, Lietuvos – Australijos[13] DIS nustato, kad kai susitariančiosios šalies bendrovė nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojama bet kurios trečiosios šalies piliečio ar bendrovės, susitariančiosios šalys gali kartu po konsultacijų nesuteikti tokiai bendrovei toje tarptautinėje sutartyje numatomų teisių ir lengvatų[14].

 

b)                 Kontrolės samprata

 

Pažymėtina, kad kai kurios Lietuvos DIS nereikalauja, kad juridinis asmuo būtų įsteigtas susitariančiojoje šalyje. Tačiau toks juridinis asmuo vis tiek turėtų būti kontroliuojamas susitariančiosios šalies piliečio ar nuolatinio gyventojo (Lietuvos – Australijos DIS). Panašiai kaip ir pastarajame pavyzdyje, Lietuvos – Austrijos[15] DIS reikalauja, kad tokio asmens kontrolė būtų dominuojanti (pavyzdžiui toks asmuo turėtų kontrolinį akcijų paketą), arba, kaip yra Lietuvos – Kazachstano[16] DIS, tokiai kontrolei reikalinga didelė nuosavybės dalis. Tačiau Lietuvos – Izraelio[17] DIS aiškiai nurodo, kad sutartis nenumato apsaugos juridiniams asmenims, inkorporuotiems Lietuvoje, kai jie yra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojami Izraelio valstybės piliečių ar nuolatinių gyventojų.

 

c)                  Fiziniai asmenys

 

Kalbant apie fizinius asmenis, „investuotojas” dažniausiai apibrėžiamas įtraukiant tiek susitariančiosios šalies piliečius, tiek jos nuolatinius gyventojus. Tačiau pagal Lietuvos – Bosnijos ir Hercegovinos[18] DIS, asmuo investuojantis Lietuvoje turėtų ne tik turėti Bosnijos ir Hercegovinos pilietybę, bet taip pat ir nuolatinę gyvenamąją vietą Bosnijoje ir Hercegovinoje, arba ten turi būti jo pagrindinė verslo vieta.

 

d)                 Dviguba pilietybė

 

Didžioji dalis Lietuvos tarptautinių dvišalių investicijų skatinimo ir apsaugos sutarčių nepasisako dvigubos pilietybės klausimu. Nepaisant to, Lietuvos – Izraelio[19] DIS reikalauja, kad fiziniai asmenys būtų vienos susitariančiosios šalies piliečiai ir kartu nebūtų kitos susitariančios šalies piliečiai. Taigi, dvigubą Lietuvos ir Izraelio pilietybę turintis asmuo nebūtų saugomas Lietuvos – Izraelio tarptautinės sutarties.

 

e)                  Teisė investuoti

 

Reikėtų pažymėti, kad kai kurios Lietuvos tarptautinės dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys reikalauja, kad investuotojas turėtų ne tik susitariančios šalies pilietybę, bet ir teisę investuoti. Pavyzdžiui, Lietuvos – Rusijos[20] DIS nustato, kad „investuotojas” reiškia bet kurį fizinį asmenį, kuris yra tos susitariančiosios šalies pilietis pagal tos susitariančiosios šalies įstatymus ir turi teisę investuoti kitos susitariančiosios šalies teritorijoje pagal pastarosios susitariančiosios šalies įstatymus.

 

B.                  „INVESTICIJOS“APIBRĖŽIMO SKIRIAMIEJI BRUOŽAI

 

Daugumoje daugiašalių ir dvišalių investicijų sutarčių ir prekybos susitarimų, numatančių ir investavimą, yra vartojami plačios apimties investicijų apibrėžimai. Paprastai yra vartojamas apibrėžimas „bet kokios rūšies turtas“, po kurio pateikiamas paaiškinamasis, tačiau paprastai ne baigtinis turto, kuriam taikoma atitinkama sutartis, sąrašas. Dauguma šių apibrėžimų yra atviri ir apima ir tiesiogines, ir portfelines investicijas. Šiomis sutartimis siekiama suteikti sąvokai „investicijos“ platų ne baigtinį apibrėžimą, kuriuo būtų pripažįstama ta aplinkybė, kad investicijų forma nuolat vystosi.

 

a)                  Turtas, kuris patenka į apibrėžimą

 

Didžioji dalis Lietuvos DIS apibrėžia sąvoką „investicija“ taip, kad ji apimtų „bet kurios rūšies turtą, investuotą vienoje susitariančiojoje šalyje kitos susitariančiosios šalies investuotojo pagal susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje atliekama investicija, įstatymus ir tvarką“.

Tačiau esama sutarčių, kurios turi platesnį apibrėžimą. Pavyzdžiui, Lietuvos – Australijos[21] DIS nustato, kad turtas privalo „priklausyti nuosavybės teise ar būti kontroliuojamas“ investuotojo. Panašiai yra ir Lietuvos – Jungtinių Amerikos Valstijų[22] /Kuveito[23] DIS, kurios nustato, kad investicija turi būti investuotojo „nuosavybės teise turima arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama“.

 

b)                 Ekonominė veikla

 

Kai kurios Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartys reikalauja, kad investicija būtų susijusi su „ekonomine veikla“. Pavyzdžiui, Lietuvos – Čekijos Respublikos[24] DIS nustato, kad investicijos apibrėžimas apima bet kurios rūšies su ekonomine veikla susijusį turtą. Panašūs apibrėžimai taip pat randami Lietuvos – Danijos[25] DIS, Lietuvos – Estijos[26]DIS, Lietuvos – Islandijos[27] DIS, Lietuvos – Ukrainos[28] DIS, Lietuvos – Vengrijos[29] DIS.

 

c)                  Esamos ir naujos investicijos

 

Pažymėtina, kad į Lietuvos – Portugalijos[30] DIS sudėtį įeina atskiras protokolas, kuris nustato, kad sutarties teikiama apsauga taip pat taikoma, kai vienos susitariančiosios šalies investuotojai yra investavę kitos susitariančiosios šalies teritorijoje ir nori išplėsti savo veiklą arba užsiimti veikla kitose srityse. Tokios investicijos yra sutarties laikomos naujomis.

 

d)                 Taikymo pradžia

 

Kai kuriose Lietuvos DIS apsauga numatyta visoms esamoms investicijoms, pavyzdžiui, Lietuvos – Albanijos[31]/Tadžikistano[32] /Vengrijos[33] DIS, o kitose tik investicijoms, atsiradusioms po tam tikros datos, pavyzdžiui, Lietuvos – Vietnamo[34] /Vokietijos[35] DIS.

e)                  Vietinių įstatymų laikymasis

 

Didžioji dalis Lietuvos tarptautinių dvišalių investicijų skatinimo ir apsaugos sutarčių nustato aiškius reikalavimus, kad investicijos būtų atliktos pagal susitariančiosios šalies (t.y. valstybės, kuri yra sutarties šalis) teisės aktus. Tačiau Lietuvos – Vietnamo[36] DIS nustato, kad apsauga teikiama tik toms investicijoms, kurių investicinius projektus patvirtino Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybė.

 

C.                TEISINGAS IR LYGIAVERTIS REŽIMAS

 

Teisingo ir sąžiningą (lygiaverčio) režimo standartas apima esminius ir procedūrinius įstatymiškumo principus. Sąžiningas ir teisingas režimas dvišalėse investicinėse sutartyse aiškinamas kaip reikalavimas, kad atitinkamoms investicijoms arba investuotojams būtų taikomas pagrįstas, nuoseklus, nediskriminacinis, skaidrus ir atitinkantis tam tikrą teisinį procesą režimas.

 

a)                  Teisingo ir lygiaverčio standarto pavyzdžiai

 

Didžioji dalis Lietuvos tarptautinių dvišalių investicijų skatinimo ir apsaugos sutarčių tiesiog nustato, kad kiekviena susitariančioji šalis privalo užtikrinti teisingą ir lygiavertį kitos susitariančiosios šalies investuotojų investicijų traktavimą, pavyzdžiui, Lietuvos – Islandijos[37] /Kirgizijos[38] /Rusijos Federacijos[39] DIS. Kita vertus, Lietuvos – Kuveito[40] DIS nurodo, kad sutartis neįpareigoja susitariančiosios šalies suteikti kitos susitariančiosios šalies investuotojams jokių mokesčių lengvatų – atleidimo nuo mokesčių ar mokesčių sumažinimo, kurias ji suteikia tik savo piliečiams ar jos teritorijoje nuolat gyvenantiems investuotojams. Be to, Lietuvos – Rusijos Federacijos[41] DIS nustato išlygą, kad kiekviena iš susitariančiųjų šalių pasilieka teisę pagal nacionalinius įstatymus nustatyti ūkio ir veiklos sritis, kuriose užsienio investuotojų veikla draudžiama ar ribojama.

 

b)                 Paprotinė tarptautinė teisė

 

Kai kurios Lietuvos tarptautinės dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys aiškiai prilygina įsipareigojimą užtikrinti teisingą ir lygiavertį režimą šiam režimui pagal paprotinę tarptautinę teisę.

Tai gana svarbi aplinkybė, nes pastaruoju metu tiek investicinių arbitražų tribunolų praktikoje dažnai nesutariama ar teisingo ir lygiaverčio rėžimo standartas yra tarptautinės paprotinės teisės dalis, ar vis dėlto savarankiškas standartas. Tai žinoma sąlygoja investicinio arbitražo kompetencijos ribas.

 

D.                APSAUGOS NUO EKSPROPRIACIJOS STANDARTAS

 

Nacionalizacija, ekspropriacija arba rekvizicija turi būti grindžiama viešojo naudingumo, saugumo arba nacionalinių interesų prielaidomis ar priežastimis, kurios pripažįstamos svarbesnėmis už grynai individualius arba privačius interesus, ir vidaus, ir užsienio. Tokiais atvejais savininkui turi būti sumokama atitinkama kompensacija remiantis toje šalyje galiojančiomis normomis, taikant šias priemones siekiant įgyvendinti jos suverenitetą ir laikantis tarptautinės teisės aktų.

 

a)                  Netiesioginė ekspropriacija

 

Kai kurios Lietuvos tarptautinės dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys aiškiai apsaugo nuo tiesioginės ir netiesioginės (arba vadinamosios „sėlinančios“) ekspropriacijos, pavyzdžiui, Lietuvos – Argentinos[42] /Armėnijos[43]/Baltarusijos[44] /Gruzijos[45] DIS.

 

b)                 Kreipimasis į vidaus teismus

 

Lietuvos – Rusijos Federacijos[46] DIS papildomai nustato, kad nepaisant investuotojo teisės kreiptis į arbitražą, Lietuvos – Rusijos Federacijos DIS papildomas protokolas suteikia teisę nedelsiant kreiptis į šalies, vykdančios ekspropriaciją, vidaus teismus, kai ginčas susijęs su „išmokėtinos kompensacijos suma“ dėl ekspropriacijos.

 

c)                  Ekspropriacijos aiškinimas

 

Lietuvos – Indijos[47] DIS nurodo, kad norint nustatyti, ar iš tikro įvyko ekspropriacija, reikia atlikti atskirą faktais pagrįstą tyrimą, kuriuo, be visų kitų veiksnių, būtų atsižvelgta ir į tai, kad: 1) vien tik tai, kad susitariančiosios šalies taikoma priemonė ar priemonių rinkinys daro neigiamą poveikį ekonominei investicijos vertei, nereiškia, kad įvyko ekspropriacija ar nacionalizacija; 2) reikia nustatyti priemonės ar priemonių rinkinio neigiamą ekonominį poveikį investuotojui; 3) reikia nustatyti, kiek priemonė arba priemonių rinkinys trukdo aiškiems, protingiems ir investicijomis pagrįstiems lūkesčiams; 4) turi būti nustatytas tiesioginis ryšys tarp priemonės ar priemonių rinkinio pobūdžio ir visuomenės intereso. Be to, Lietuvos – Indijos DIS nustato, kad, išskyrus retus atvejus, susitariančiosios šalies vykdomi nediskriminuojantys reguliavimo veiksmai, parengti ir taikomi siekiant ginti teisėtus visuomeninės gerovės interesus, įskaitant interesus sveikatos, saugumo ir aplinkos srityse, nėra ekspropriacija ar nacionalizacija.

E.                 NACIONALINIO REŽIMO/DIDŽIAUSIO PALANKUMO STANDARTO SKIRIAMIEJI BRUOŽAI

 

Kalbant apie Nacionalinį rėžimą ir Didžiausio palankumo režimą  pagal investicinius susitarimus paprastai turima omeny, kad susitarimo šalies investuotojas arba jo investicija kitos šalies bus laikoma „ne mažiau palankia“ nagrinėjamos problemos požiūriu nei investuotojas ar jo investicija iš priimančios ir bet kurios trečiosios valstybės.

 

a)                  Bendri apribojimai

 

Lietuvos DIS aiškiai nustato, kad „didžiausio palankumo statusas“ ir/arba „nacionalinis režimas“ nėra taikomas nei privilegijoms, kurias bet kuri susitariančioji šalis suteikia trečiosios valstybės investuotojams dėl dalyvavimo muitų sąjungoje, ekonominėje sąjungoje ar laisvos prekybos zonoje, nei privilegijoms, kylančioms dėl tarptautinių sutarčių, visiškai ar dalinai susijusių su apmokestinimu, ir/arba mokestinei teisei.

 

b)                 Taikymo sritis

 

Paprastai „didžiausio palankumo statuso“ teikiama apsauga, numatyta Lietuvos DIS, taikoma „investicijoms“, „investicijų pajamoms“ ir veiklai, susijusiai su investicijomis, pavyzdžiui, Lietuvos – Argentinos[48] /Australijos[49] /Kinijos[50] DIS.

Vis dėl to, kai kurios Lietuvos DIS aiškiai nenustato apsaugos veiklai, susijusiai su investicijoms, pavyzdžiui, Lietuvos – Albanijos[51] /Austrijos[52] /Latvijos[53] DIS. Viena plačiausių didžiausio palankumo standarto taikymo sričių randama Lietuvos – Kuveito[54] DIS, kuri nustato, kad didžiausio palankumo statusas taikomas kompensacijos, pervedimų, pajamų, investicijų valdymo, jų palaikymo ir disponavimo, ir bet kurios kitos susijusios veiklos atžvilgiu.

 

c)                  Nacionalinio režimo ir didžiausio palankumo standarto išimtys

 

Kai kurios Lietuvos DIS nustato apribojimus nacionaliniam režimui ir didžiausio palankumo standartui. Pavyzdžiui, Lietuvos – Baltarusijos[55] DIS nustato, kad susitariančiosios šalys turi teisę numatyti išimtis kitos susitariančios šalies ir bet kurios trečiosios valstybės investuotojų atžvilgiu apibrėžtose ūkio ir veiklos srityse, kuriose draudžiama ar apribojama užsienio investuotojų veikla. Panaši sąlyga randama ir Lietuvos – Bulgarijos[56] DIS. Be to, Lietuvos – Kuveito[57] DIS nustato, kad priemonės, kurių reikia imtis dėl visuomenės saugumo arba viešosios tvarkos, visuomenės sveikatos arba dorovės, nelaikomos „mažiau palankiu režimu“.

 

F.                 ĮSIPAREIGOJIMAS UŽTIKRINTI APSAUGĄ IR SAUGUMĄ Į APIBRĖŽIMĄ PATENKANČIOMS INVESTICIJOMS

 

Didžioji dalis investicijų sutarčių turi nuostatų, suteikiančių investicijoms apsaugą ir saugumą. Daug tokių sutarčių formuluoja šią nuostatą kaip „visiška apsauga ir saugumas”. Kai kuriose žodis „saugumas” yra prieš žodį „apsauga”. Panašu, kad šitie skirtingi kalbos vartojimo variantai neturi jokios materialinės svarbos. Formuluotė leidžia suprasti, kad valstybė, kurios teritorijoje atliekama investicija, turi įsipareigojimą imtis aktyvių priemonių tam, kad apsaugotų investiciją nuo neigiamo poveikio. Neigiamas poveikis gali kilti ir iš privačių šalių, tokių kaip demonstrantai, darbuotojai ar verslo partneriai, arba iš valstybės, kurios teritorijoje atliekama investicija, ir jos organų, įskaitant ir ginkluotąsias pajėgas, veiksmų.

 

a)                  Įsipareigojimo platumas

 

„Apsauga ir saugumas” standarto formuluotė skirtingose Lietuvos tarptautinėse dvišalėse investicijų skatinimo ir apsaugos sutartyse skiriasi. Kai kuriose tarptautinėse sutartyse ši formuluotė yra „visiškas saugumas ir apsauga“, pavyzdžiui, Lietuvos – Albanijos[58] /Gruzijos[59] /Jordano[60] /Makedonijos[61] DIS. Tačiau kitos tarptautinės sutartys tiesiog įpareigoja susitariančiąją šalį, kurios teritorijoje atliekama investicija, „saugoti“ investicijas, pavyzdžiui, Lietuvos – Mongolijos[62] /Šveicarijos[63] DIS.

Lietuvos – Prancūzijos[64] DIS nustato, kad susitariančioji šalis, kurios teritorijoje atliekama investicija, turėtų „siekti“, kad investuotojo teisės galėtų būti juridiškai ir faktiškai  įgyvendinamos. Lietuvos – Vokietijos[65] DIS nustato, kad susitariančiosios šalys užtikrina „gynimą ir garantijas“ viena kitos piliečių ar įmonių kapitalo investicijoms.

 

b)                 Tęstinumas

 

Lietuvos – Italijos[66] DIS nustato, kad susitariančiosios šalys savo teritorijoje palaiko teisinę sistemą, garantuojančią investuotojams teisinio traktavimo tęstinumą.

 

G.                SKĖTINĖS APSAUGOS STRAIPSNIS (UMBRELLA CLAUSE)

 

Skėtinės apsaugos normos (angl. umbrella clause) buvo pridėtos prie tam tikrų DIS tam, kad suteiktų investuotojams papildomą apsaugą, kuri yra platesnė nei tradiciniai tarptautiniai standartai. Jos dažnai vadinamos „skėtinės apsaugos normomis” dėl to, kad jos po DIS apsaugančiu skėčiu padeda sutartinius įsipareigojimus. Jos prie DIS materialinių standartų prideda sutarčių tarp investuotojo ir valstybės ar kitų valstybės, kurios teritorijoje atliekama investicija, įsipareigojimų laikymąsi. Šiuo būdu, tokios sutarties pažeidimas tampa DIS pažeidimu

 

a)                  Taikymo sritis

 

Gana nedidelis kiekis Lietuvos tarptautinių dvišalių investicijų skatinimo ir apsaugos sutarčių turi tipinį skėtinės apsaugos straipsnį. Pavyzdžiui, Lietuvos – Austrijos[67] /Baltarusijos[68] /Belgijos-Liuksemburgo[69] /Danijos[70] /Suomijos[71]/Graikijos[72] /Italijos[73] /Izraelio[74] /Jungtinės Karalystės[75] /Jungtinių Amerikos Valstijų[76] /Kirgizijos[77]  /Kuveito[78] /Moldovos[79] /Mongolijos[80] /Nyderlandų[81] /Rumunijos[82] /Šveicarijos[83] /Tadžikistano[84]/Turkijos[85] /Vokietijos[86] DIS.

 

b)                 Įsipareigojimo kvalifikavimas

 

Nors Lietuvos tarptautinės dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys, kuriose yra skėtinės apsaugos straipsnis, dažniausiai įpareigoja įgyvendinti „bet kokius“ su investicijomis susijusius įsipareigojimus, Lietuvos – Austrijos[87] DIS nustato, kad šį pareiga (t.y. apsaugos straipsnis) apima tik su investicijos sutartimi susijusius įsipareigojimus.

 

c)                  Vykdymas

 

Lietuvos – Italijos[88] DIS reikalauja, kad susitariančioji šalis palaikytų teisinę sistemą, garantuojančią investuotojams teisinio traktavimo tęstinumą, įskaitant visų įsipareigojimų, prisiimtų dėl kiekvieno konkretaus investuotojo, vykdymą gera valia.

H.                KITOS ESMINĖS APSAUGOS

 

a)                  Laisvas mokėjimų pervedimas

 

Visos Lietuvos tarptautinės dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys turi normas, įpareigojančias kiekvieną susitariančiąją šalį leisti neribotai pervesti investicijas ir jų pajamas. Ši teisė nėra visur vienodai apibūdinama: iš dalies ji įgyvendinama pagal susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje atliekama investicija, įstatymus ir tvarką. Didžioji dalis tarptautinių sutarčių nustato, kad pervedimai yra atliekami nedelsiant ta konvertuojama valiuta, kuria iš pradžių buvo investuotas kapitalas.

 

b)                 Netrukdymas

 

Didžioji dalis Lietuvos DIS nustato susitariančiosioms šalims įsipareigojimą netrukdyti investiciją tvarkyti, palaikyti, naudoti, gauti iš jos naudą ar ją perduoti. Kai kurios tarptautinės sutartys nustato įsipareigojimus užtikrinti būtinų su tokia investicija susijusių leidimų, licencijų išdavimą, pavyzdžiui, Lietuvos – Mongolijos[89] DIS.

 

c)                  Ginkluotas konfliktas/pilietiniai neramumai

 

Didžioji dalis Lietuvos tarptautinių dvišalių investicijų skatinimo ir apsaugos sutarčių užtikrina susitariančiųjų šalių investuotojams didžiausio palankumo režimą kompensacijos, išmokėtos trečiųjų šalių investuotojams ginkluoto konflikto ar pilietinių neramumų atveju, atžvilgiu. Kai kurios sutartys taip pat tokiomis aplinkybėmis pritaiko nacionalinį režimą, pavyzdžiui, Lietuvos – Uzbekistano[90] /Vengrijos[91] /Vokietijos[92].

 

I.                   PROCESINĖS TEISĖS LIETUVOS TARPTAUTINĖSE DVIŠALĖSE INVESTICIJŲ SKATINIMO IR APSAUGOS SUTARTYSE

 

a)                  Apribotojo nagrinėjimo (fork-in-the-road) sąlyga

 

Kai kurios Lietuvos tarptautinės dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys taip pat turi apriboto nagrinėjimo (angl. fork-in-the-road) sąlygas, pavyzdžiui, Lietuvos – Argentinos[93] /Graikijos[94] /Islandijos[95] DIS. Pagal šias tarptautines sutartis, investuotojai privalo ginčą perduoti nagrinėti arba susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje buvo atlikta investicija, kompetentingam teismui, arba tarptautiniam arbitražui. Jie negali padaryti abiejų dalykų. Tačiau kai kurios sutartys aiškiai nustato, kad pasirinkimas perduoti ginčą nagrinėti arbitražui negali sudaryti kliūties investuotojui perduoti ginčą nagrinėti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui, pavyzdžiui, Lietuvos – Bosnijos ir Hercegovinos[96] DIS.

 

b)                 Galimybės naudoti vidaus teisinės gynybos priemones atsisakymas

 

Kai kurias apribotojo nagrinėjimo (fork-in-the-road) sąlygas lydi papildomos sąlygos, nustatančios, kad teisė pradėti ginčo nagrinėjimą arbitraže atsiranda tik tada, kai investuotojas sutinka atsisakyti teisės kreiptis į susitariančios šalies teismus su bet kokiu kitu ieškiniu, kylančiu iš tų pačių aplinkybių, sukeliančių tarptautinės dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutarties pažeidimą, pavyzdžiui, Lietuvos – Belgijos-Liuksemburgo[97] DIS. Lietuvos – Austrijos[98] DIS taip pat turi panašių sąlygų, nustatydama, kad investuotojas, pradėdamas Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro (ICSID) arbitražą, praranda teisę išsemti vidaus teisinės gynybos priemones.

 

c)                  Vidaus teisinės gynybos priemonių išsėmimas

 

Teisė kreiptis į arbitražą, remiantis kai kuriomis Lietuvos tarptautinėmis dvišalėmis investicijų skatinimo ir apsaugos sutartimis, atsiranda tik po vidaus teisinės gynybos priemonių išsėmimo. Pavyzdžiui, Lietuvos – Armėnijos[99], Azerbaidžano[100] DIS nustato, kad arbitražas gali būti pradėtas tik tada, kai išsemtos visos vidaus teisinės gynybos priemonės.

 

d)                 ICSID arba ad hoc arbitražas

 

Didžioji dalis Lietuvos tarptautinių dvišalių investicijų skatinimo ir apsaugos sutarčių suteikia teisę kreiptis į ICSID, pavyzdžiui, Lietuvos – Korėjos[101] /Latvijos[102] DIS. Pažymėtina, kad Lietuvos – Izraelio[103] sutartis leidžia kreiptis tik į ICSID arbitražą.

Didžioji dalis tarptautinių sutarčių taip pat leidžia investuotojams nagrinėti ginčą: (a) ad hoc arbitražo teisme, kuris taiko Vašingtono konvencijos taisykles[104], pavyzdžiui, Lietuvos – Jordano[105] /Lenkijos[106] DIS; (b) ad hoc arbitražo teisme, sudarytame pagal UNCITRAL taisykles[107], pavyzdžiui, Lietuvos – Slovėnijos[108] /Vengrijos[109]/Vietnamo[110] DIS; ir/arba (c) bet kokiame kitame arbitražo teisme, veikiančiame pagal bet kurias kitas arbitražo taisykles, ginčo šalims tarpusavyje susitarus, pavyzdžiui, Lietuvos – Jungtinių Amerikos Valstijų[111] DIS. Kai kurios Lietuvos tarptautinės sutartys leidžia kreiptis į komercinio arbitražo instituciją, pavyzdžiui, ICC arbitražą Paryžiuje – Lietuvos – Ispanijos[112] DIS arba SCC Stokholmo arbitražą – Lietuvos – Rusijos Federacijos[113] DIS.

 

e)                  Derybos diplomatiniais kanalais

 

Lietuvos – Italijos[114] DIS nustato, kad abi susitariančiosios šalys privalo susilaikyti nuo derybų diplomatiniais kanalais dėl bet kokių klausimų, susijusių su vykstančiu arbitražo procesu ar teisminiu procesu, kol jis nepasibaigia ir kol viena iš susitariančiųjų šalių neįvykdo arbitražo ar teismo sprendimo. Panašiai yra ir Lietuvos – Izraelio[115] DIS, kur nustatyta, kad šalys privalo susilaikyti nuo ginčo sprendimo diplomatiniais kanalais, nebent arbitražo teismas nuspręstų, kad šis ginčas nepriklauso jo jurisdikcijai, arba viena susitariančioji šalis nevykdytų ar nesilaikytų arbitražo teismo sprendimo.

 

f)                   Taikytina teisė

 

Lietuvos tarptautinės dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys, suteikiančios teisę spręsti ginčą ICSID (arba ad hoc arbitraže pagal ICSID Konvencijos taisykles[116]) paprastai nenustato, kokia teisė bus taikoma sprendžiant šalių ginčą, pavyzdžiui, Lietuvos – Ispanijos[117] DIS nustato, kad arbitražo teismas išspręs ginčą pagal šią tarptautinę sutartį ir taikytinus tarptautinės teisės principus. Kai tokios tarptautinės sutartys nenustato taikytinos teisės, ši teisė greičiausiai bus nustatoma pagal ICSID konvencijos 42 straipsnį, kuris nustato, kad nesant šalių susitarimo, arbitražo teismas ginčui taikys susitariančiosios šalies teisę (įskaitant jos kolizines normas) ir tokias tarptautinės teisės normas, kurios gali būti taikomos (panaši formuluotė randama ir Lietuvos – Makedonijos[118] DIS).

Kalbant apie ad hoc arbitražą, kuriam netaikoma ICSID konvencija, Lietuvos tarptautinės dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys paprastai neturi normų, nustatančių taikytiną teisę, ir tiesiog nustato, kad arbitražo teismas bus suformuotas naudojant tarptautinės dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutarties ginčų sprendimo mechanizmą.

Kalbant apie UNCITRAL arbitražą, didžioji dalis tarptautinių sutarčių leidžia šalims pakeisti arbitražo taisykles abiejų šalių susitarimu, pavyzdžiui, Lietuvos – Suomijos[119] DIS.

 

IŠVADOS

 

Šiame tyrime buvo konstatuota, kad Lietuvos tarptautinės dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys turi visus klasikinius tarptautinės investicijų teisės elementus ir nuostatas, ir šios sutartys nesiskiria nuo įprastų užsienio DIS.

Tačiau beveik kiekviena Lietuvos sudaryta DIS turi ir tam tikrų savitų skirtumų ar nuostatų, į kurias būtina atsižvelgti. Todėl, kiekvienu konkrečiu atveju kiekviena tarptautinė dvišalė investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis turėtų būti vertinama atskirai.

Atlikus Lietuvos DIS tyrimą, galima teigti, kad per trumpą laiką Lietuva išvystė patikimą ir šiuolaikinį užsienio investicijų apsaugos režimą, ir, lyginant su kitomis besivystančiomis šalimis regione, Lietuvos užsienio investuotojų apsaugos režimas turi visas šiuolaikines savybes, turimas išsivysčiusių šalių. Galima teigti, kad Lietuvos pasirašytų DIS analizė rodo, kad Lietuva yra visiškai pasiruošusi tapti patikimu partneriu ir saugia priimančiąja valstybe užsienio investuotojams ir jų investicijoms bei atsižvelgti į tarptautinės teisės saugomus investuotojų apsaugos standartus.

 

BIBLIOGRAFIJA

 

Teisės norminiai aktai

 

1.                  1965 m. Konvencija dėl valstybių ir kitų valstybių piliečių ginčų investicijų srityje sprendimo. Valstybės žinios. 2002, Nr. 115-5137.

2.                  1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Valstybės žinios. 1995, Nr. 10-208.

3.                  UNCITRAL arbitražo taisyklės. Jungtinės Tautos 1976 m. gruodžio 15d. Rezoliucija 31/98.

4.                  Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymas. Valstybės Žinios. 1999, Nr. 66-2127.

5.                  Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo. Valstybės Žinios. 1995-02-01, Nr. 10.

6.                  Lietuvos Respublikos ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2009-02-03, Nr. 13-511.

7.                  Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės Žinios. 2011-12-24, Nr. 159.

8.                  Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.Valstybės žinios. 1994-04-01, Nr. 25-403.

9.                  Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Mongolijos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2004-05-08, Nr. 77-2671.

10.              Lietuvos Respublikos ir Portugalijos Respublikos sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės žinios. 2002-05-04, Nr. 45-1715.

11.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Argentinos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1998-09-09, Nr. 79-2219.

12.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1995-08-23, Nr. 69-1660.

13.              Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1996-01-24, Nr. 7-172.

14.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1994-06-08, Nr. 43-780.

15.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1996-08-09, Nr. 76-1826.

16.              Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Valstybės Žinios. 2011-09-28, Nr. 117.

17.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Australijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės žinios. 2002-05-04, Nr. 45-1714.

18.              Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1997-03-12, Nr. 21-497.

19.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1996-03-06, Nr. 20-522.

20.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1996-08-09, Nr. 76-1828.

21.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2000-07-19, Nr. 59-1763.

22.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2000-07-19, Nr. 59-1766.

23.              Lietuvos Respublikos ir Kuveito Valstybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios, 2002-12-04. Nr. 115-5136.

24.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1993-02-10, Nr. 4.

25.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1996-07-24, Nr. 69-1668.

26.              Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1549.

27.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1995-11-04, Nr. 90-2015.

28.              Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1546.

29.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Albanijos Respublikos Ministrų Tarybos susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2007-12-21, Nr. 135-5457.

30.              Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Tadžikistano Respublikos vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės Žinios. 2010-11-30, Nr. 140.

31.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1550.

32.              Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1997-06-27, Nr. 60-1403.

33.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kirgizijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2009-02-05, Nr. 14-534.

34.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2007-03-24, Nr. 34-1215.

35.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2002-05-04, Nr. 45-1716.

36.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Gruzijos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės žinios. 2006-11-16, Nr. 123-4637.

37.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Bulgarijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios, 2006-04-25, Nr. 45-1630.

38.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jordanijos Hašimitų Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1548.

39.              Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Makedonijos Respublikos vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės Žinios. 2011-12-31, Nr. 163.

40.              Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos.Valstybės žinios. 1994-04-01, Nr. 25-400.

41.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1995-02-03, Nr. 11-237.

42.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1997-05-07, Nr. 39-957.

43.              Sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Belgijos-Liuksemburgo ekonominės sąjungos dėl investicijų abipusio skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1999-04-21, Nr. 35-1027.

44.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1994-04-01, Nr. 25-402.

45.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Graikijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1997-03-12, Nr. 21-496.

46.              Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos. Valstybės žinios. 1994-03-04, Nr. 17-277.

47.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1547.

48.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Nyderlandų Karalystės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1995-03-11, Nr. 22-508.

49.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rumunijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1995-02-03, Nr. 11-233.

50.              Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1997-07-25, Nr. 70-1769.

51.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2002-12-04, Nr. 115-5133.

52.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2007-09-01, Nr. 94-3775.

53.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Korėjos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1994-03-11, Nr. 19-309.

54.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Slovėnijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2002-05-04, Nr. 45-1713.

 


[1] Užsienio ir ypač Vakarų teisės sistemoje šio dar­bo tyrimo nagrinėjimo klausimas jau buvo gana išsamiai analizuojamas, tačiau Lietuvos akademinėje doktrinoje iki šiol nesulaukė daug dėmesio, nors Lietuvos Respublikai, kaip suinteresuotai pritraukti užsienio investici­jų šaliai, tyrime analizuojami klausimai turi ypatingą svarbą. Nepaisant to, galima išskirti kelis šiam tyrimui aktualius Lietuvos doktrinos darbus, pvz., L. ŠALTINY­TĖS socialinių mokslų teisės krypties daktaro disertaciją tema „Teisinė užsienio investicijų apsauga energetikos sektoriuje: teisės aiškinimo ir taikymo problemos“; DAUJOTAS, R. Investicijos samprata pagal 1965 m. konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių piliečių ginčų investicijų srityje sprendimo, Teisė. ISSN 1392-1274. 2013,, t. 87; DAUJOTAS, R.  Jurisdikcija ratione personae tarptautiniame investicijų arbitraže – teisėtas veiklos planavimas ar piktnaudžiavimas teise? Teisė. ISSN 1392-1274. 2013, t. 86 ;  VALANČIUS, K.Investicijų teisė. Užsienio investi­cijų teisinio reguliavimo raida Lietuvos Respublikoje (1990–2004). Vilnius;

[2] Lietuvos Respublikos ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2009-02-03, Nr. 13-511;

[3] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės Žinios. 2011-12-24, Nr. 159;

[4] Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1994-04-01, Nr. 25-403;

[5] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Mongolijos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.Valstybės žinios. 2004-05-08, Nr. 77-2671;

[6] Lietuvos Respublikos ir Portugalijos Respublikos sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2002-05-04, Nr. 45-1715;

[7] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Argentinos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1998-09-09, Nr. 79-2219;

[8] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1995-08-23, Nr. 69-1660;

[9] Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1996-01-24, Nr. 7-172;

[10] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1994-06-08, Nr. 43-780;

[11] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės žinios. 1996-08-09, Nr. 76-1826;

[12] Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Valstybės Žinios. 2011-09-28, Nr. 117;

[13] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Australijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2002-05-04, Nr. 45-1714;

[14] Žr. DAUJOTAS, R.  Jurisdikcija ratione personae tarptautiniame investicijų arbitraže – teisėtas veiklos planavimas ar piktnaudžiavimas teise? Teisė. ISSN 1392-1274. 2013, t. 86;

[15] Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1997-03-12, Nr. 21-497;

[16] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1996-03-06, Nr. 20-522;

[17] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1996-08-09, Nr. 76-1828;

[18] Lietuvos Respublikos ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2009-02-03, Nr. 13-511;

[19] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1996-08-09, Nr. 76-1828;

[20] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2000-07-19, Nr. 59-1763;

[21] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Australijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2002-05-04, Nr. 45-1714;

[22] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2000-07-19, Nr. 59-1766;

[23] Lietuvos Respublikos ir Kuveito Valstybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2002-12-04. Nr. 115-5136;

[24] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1995-08-23, Nr. 69-1660;

[25] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1993-02-10, Nr. 4;

[26] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1996-07-24, Nr. 69-1668;

[27] Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1549;

[28] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.Valstybės žinios. 1995-11-04, Nr. 90-2015;

[29] Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1546;

[30] Lietuvos Respublikos ir Portugalijos Respublikos sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2002-05-04, Nr. 45-1715;

[31] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Albanijos Respublikos Ministrų Tarybos susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2007-12-21, Nr. 135-5457;

[32] Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Tadžikistano Respublikos vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės Žinios. 2010-11-30, Nr. 140;

[33] Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1546;

[34] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1550;

[35] Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1997-06-27, Nr. 60-1403;

[36] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1550;

[37] Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1549;

[38] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kirgizijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2009-02-05, Nr. 14-534;

[39] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2000-07-19, Nr. 59-1763;

[40] Lietuvos Respublikos ir Kuveito Valstybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2002-12-04. Nr. 115-5136;

[41] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2000-07-19, Nr. 59-1763;

[42] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Argentinos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1998-09-09, Nr. 79-2219;

[43] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2007-03-24, Nr. 34-1215;

[44] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2002-05-04, Nr. 45-1716;

[45] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Gruzijos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2006-11-16, Nr. 123-4637;

[46] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2000-07-19, Nr. 59-1763;

[47] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės Žinios. 2011-12-24, Nr. 159;

[48] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Argentinos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1998-09-09, Nr. 79-2219;

[49] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Australijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2002-05-04, Nr. 45-1714;

[50] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1994-06-08, Nr. 43-780;

[51] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Albanijos Respublikos Ministrų Tarybos susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2007-12-21, Nr. 135-5457;

[52] Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1997-03-12, Nr. 21-497;

[53] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės žinios. 1996-08-09, Nr. 76-1826;

[54] Lietuvos Respublikos ir Kuveito Valstybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2002-12-04. Nr. 115-5136;

[55] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2002-05-04, Nr. 45-1716;

[56] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Bulgarijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2006-04-25, Nr. 45-1630;

[57] Lietuvos Respublikos ir Kuveito Valstybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2002-12-04. Nr. 115-5136;

[58] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Albanijos Respublikos Ministrų Tarybos susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2007-12-21, Nr. 135-5457;

[59] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Gruzijos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2006-11-16, Nr. 123-4637;

[60] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jordanijos Hašimitų Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1548;

[61] Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Makedonijos Respublikos vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės Žinios. 2011-12-31, Nr. 163;

[62] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Mongolijos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2004-05-08, Nr. 77-2671;

[63] Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1994-04-01, Nr. 25-400;

[64] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1995-02-03, Nr. 11-237;

[65] Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1997-06-27, Nr. 60-1403;

[66] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės žinios. 1997-05-07, Nr. 39-957;

[67] Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1997-03-12, Nr. 21-497;

[68] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2002-05-04, Nr. 45-1716;

[69] Sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Belgijos-Liuksemburgo ekonominės sąjungos dėl investicijų abipusio skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1999-04-21, Nr. 35-1027;

[70] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1993-02-10, Nr. 4;

[71] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės žinios. 1994-04-01, Nr. 25-402;

[72] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Graikijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1997-03-12, Nr. 21-496;

[73] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės žinios. 1997-05-07, Nr. 39-957;

[74] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1996-08-09, Nr. 76-1828;

[75] Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos. Valstybės žinios. 1994-03-04, Nr. 17-277;

[76] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2000-07-19, Nr. 59-1766;

[77] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kirgizijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2009-02-05, Nr. 14-534;

[78] Lietuvos Respublikos ir Kuveito Valstybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2002-12-04. Nr. 115-5136;

[79] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1547;

[80] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Mongolijos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2004-05-08, Nr. 77-2671;

[81] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Nyderlandų Karalystės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1995-03-11, Nr. 22-508;

[82] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rumunijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.Valstybės žinios. 1995-02-03, Nr. 11-233;

[83] Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1994-04-01, Nr. 25-400;

[84] Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Tadžikistano Respublikos vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės Žinios. 2010-11-30, Nr. 140;

[85] Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1997-07-25, Nr. 70-1769;

[86] Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1997-06-27, Nr. 60-1403;

[87] Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1997-03-12, Nr. 21-497 [18];

[88] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės žinios. 1997-05-07, Nr. 39-957;

[89] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Mongolijos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2004-05-08, Nr. 77-2671;

[90] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2002-12-04, Nr. 115-5133;

[91] Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1546;

[92] Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1997-06-27, Nr. 60-1403;

[93] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Argentinos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1998-09-09, Nr. 79-2219;

[94] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Graikijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1997-03-12, Nr. 21-496;

[95] Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1549;

[96] Lietuvos Respublikos ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2009-02-03, Nr. 13-511;

[97] Sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Belgijos-Liuksemburgo ekonominės sąjungos dėl investicijų abipusio skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1999-04-21, Nr. 35-1027;

[98] Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1997-03-12, Nr. 21-497;

[99] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2007-03-24, Nr. 34-1215;

[100] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2007-09-01, Nr. 94-3775;

[101] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Korėjos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1994-03-11, Nr. 19-309;

[102] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės žinios. 1996-08-09, Nr. 76-1826;

[103] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1996-08-09, Nr. 76-1828;

[104] 1965 m. Konvencija dėl valstybių ir kitų valstybių piliečių ginčų investicijų srityje sprendimo. Valstybės žinios. 2002, Nr. 115-5137;

[105] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jordanijos Hašimitų Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1548;

[106] Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1994-04-01, Nr. 25-403;

[107] UNCITRAL arbitražo taisyklės. Jungtinės Tautos 1976 m. gruodžio 15d. Rezoliucija 31/98;

[108] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Slovėnijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės žinios. 2002-05-04, Nr. 45-1713;

[109] Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1546;

[110] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 2003-04-16, Nr. 36-1550;

[111] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2000-07-19, Nr. 59-1766;

[112] Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1996-01-24, Nr. 7-172;

[113] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 2000-07-19, Nr. 59-1763;

[114] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės žinios. 1997-05-07, Nr. 39-957;

[115] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Valstybės žinios. 1996-08-09, Nr. 76-1828;

[116] 1965 m. Konvencija dėl valstybių ir kitų valstybių piliečių ginčų investicijų srityje sprendimo. Valstybės žinios. 2002, Nr. 115-5137;

[117] Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės žinios. 1996-01-24, Nr. 7-172;

[118] Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Makedonijos Respublikos vyriausybės susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Valstybės Žinios. 2011-12-31, Nr. 163;

[119] Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.Valstybės žinios. 1994-04-01, Nr. 25-402;

  Posts

No posts